Kasdien vis labiau tenka susitaikyti su mintimi, kad neteksiu darbo. Man ir šiaip ten nepatinka dirbti - atlyginimas neatitinka tiek kiek tvarkau ten. Taigi, pradėjau ieškoti naujų darbo pasiūlymų nepilnamečiams. Katastrofa! Rimtai, atrodo, kad be pažįstamų esi niekas. Ypač kol neturi 18 metų ant savo asmens dokumento.
Visokiuose mažuose miesteliuose apstu darbo pasiūlymų, nors imk ir griebk! O Vilniuj - tuščia, arba reikia mokėt kokias keturias kalbas, turėt aukštąjį ir dar patirties. Tpfū. Nenoriu mamai ant pečių sėdėt. Trys metai kaip dirbu ir jau įpratau sau daugiau negu įprastai galėtų mama leisti. Ir kadangi susiklostė tokia nemaloni situacija mamos darbe ir aš ten taip pat dirbu, tai neliks nieko kito, tik kartu su mama iš ten išeiti.
Galybė skelbimų, kuriuose šaukiama apie darbą Kretoje - gali ten būt kuo tik nori! Bet kelia didžiulių abejonių tokie 'kretiški' ir pietietiški pasiūlymai. Gal į Angliją tada? Bet daugelyje pasiūlymų nurodoma, kad reikės patiems už gyvenamosios vietos nuomą mokėti. Tad irgi atkrenta šis variantas. Ir galiausiai paskutinis, man labiausiai patikęs variantas (kurio tikriausiai griebsiuosi, kai tik sueis 18'a metukų) - webmodel'io darbas.
Ir viskas. Daugiau be variantų šiai akimirkai lieku. Rimtai, nebent per pažįstamus.
Be pinigų jau sėdėsiu tuoj. Visiškai negerai taip.
27 balandžio, 2012
24 balandžio, 2012
Žvaliau neprakalbam. Žvėrys. Vanagai.
Vis tingėdavau prisėsti ir parašyti čia. Tiesiog. O šiaip tai gan įvairių dalykų nutiko...
Spėjau ir žeme pasivoliot - atšvęst penktadienio pabaigą. Spėjau su mama susipykt. Spėjau ašaras praliet. Daug aš suspėjau.
Mokykla. Cypa elitą daro pas mus. Juokinga net darosi. Noriu nuėjus į mokyklą mokytis, o ne baimintis, ar pavaduotojai tiks mano apranga, ar kelnės/sijonas juodos spalvos, ar švarkas - pilkas (pasakė, kad juodas man nebetinka), ar neapsimovus patogių sportbačių. Neeina net susikaupti per pamokas. Po skambučio, kai jau visi būna klasėje ir mokytoja/s jau pradeda vesti pamoką, pro duris įsiveržia 'madistė' pavaduotoja, sugaištamas pamokos laikas, mokiniai yra išblaškomi. Man pačiai teko penktadienį rašyti pasiaiškinimą, kodėl trečiadienį ir ketvirtadienį pavėlavau į mokyklą (atėjau ~8.02...). Na gerai, parašiau. Dar liepė prierašą gale parašyti, kad 'daugiau nebevėlusiu'. Ot durniai. Aišku, kad vėluosiu. Užtat berods sumušiau asmeninį rekordą - jau trečia savaitė, kaip nepraleidau nei vienos pamokos! Labai džiaugiuosi dėl to.
Kitas reikalas - esu peršalus. Labai labai. Taip silpna, gerklę visą skauda, kosėju, čiaudžiu ir t.t. Bet nieko, kiek tik galėsiu vaikščiosiu į mokyklą! Teip.
Mano nereikšminga nuomonė dėl mokyklinės 'uniformos'
Ateiname į mokyklą ne madų diktuoti. Bent jau mums taip sako. Na, tai mes ir nediktuojame jokių madų. Tačiau patys mokytojai, mokyklos valdžia atrodo elgiasi priešingai.
Yra tokia situacija, kad mes privalome būti apsirengę akademiniu stiliumi: tamsus apavas, juoda apačia (kelnės/sijonas), marškiniai, pilki/juodi/tamsūs švarkai. Tai gerai, mes taip ir rengiamės. Nėra kokios oficialios uniformos, yra tiesiog stilius, akcentuojama juoda ir tamsios spalvos (kurios mane asmeniškai nustūmė į depresiją). Tačiau dabar atėjo dirbti nauja socialinė darbuotoja. Ir mūsų pavaduotoja Č'ė. atrodo, kad pagaliau susirado bendramintę, nors pastarosios stiliukas tikrai nėra vienas geriausių.
Taigi, prasidėjo reformos. Mokytojai nemėgstamus mokinius įskundžia didžiosioms vanagėms (taip vadinsiu pavaduotoją ir socialinę kartu), o tada jos nusiveda Tave į mažą Č. kabinetuką ir atskaito moralą, kad tu toks ir anoks, kad blogai apsirengęs (nors patikėkit, daugeliu atveju už nieką prikaišioja). Paneles ilgiausiai laiko, prisikabina prie tympų ir Č. pradeda aiškinti, kad čia ne to tipo kelnės, kad yra kitokios, kažkokios 'jojiko' tipo tympos, arba su išverstomis į išorę siūlėmis ir va tokias jau galima kaip kelnes nešioti, bet, tada taip nužiūri Tave nuo galvos iki kojų ir sako - bet tai ne Tavo kišenei, tad geriau išvis tokių nenešiok. Ir bent jau aš kai buvau pas vanages, mane privertė pasijusti nieko vertai, taip sumenkino. Baigiam.
Tiesiog bent jau man yra taip - kuo laisviau, geriau jaučiuosi, kuo šviesesnioje aplinkoje esu, tai tuo geriau man susikaupti, mokytis, pasireikšti. Tiesiog nenoriu būti užguita. Noriu jaustis savimi. Tiek.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
