Šiaip tai kiekvieną vakarą, vos tik išjungiu kompiuterį, šauna puikiausių idėjų apie ką galėčiau parašyti. Tada galvoju - atsikelsiu ryte ir parašysiu. Atsibundu ir visai nieko nebeprisimenu apie ką norėjau parašyti. Gal apie žmones, gal apie meilę, gal apie mokslus, gal narciziškai apie save pačią. Ir neprisimenu. Nors galvą skelk su šienu - nieko.
Tad parašysiu keletą trumpų dalykų. Salotas padarysiu kaip ir visada.
1.) Šiandien yra priešpaskutinė rugsėjo diena, šeštadienis. O ryt paskutinė rugsėjo diena. Sekmadienis. Tuomet jau galiu pasigirti, kad įveikiau savo pačios asmeninį rekordą - per visą mėnesį nepraleidau nei vienos pamokos! Mama dar vis negali manimi patikėti. Bet taip yra ir aš dėl to labai džiaugiuosi. Tuo pačiu pastebėjau, kad prapuolė noras praleidinėti pamokas. Sloga, temperatūra - einu. Pramiegojau - bėgu ir vėluoju, bet ateinu. Nematau prasmės - sėdžiu pamokoje ir klausausi ką dėsto mokytojai. O galiausiai - 11ta (3ia) klasė! Reikia susiimti ir ką nors įsidėti į savo galvą.2.) Pereiname prie kitos mokslų sferos. Kadangi reikėjo pasirinkti dalykus, tai pasirinkome tai, kas galbūt labiau sekasi, nėra taip nuobodu, kaip kiti dalykai, bet pirmiausiai rinkomės tai, ko mums reikėjo. Bet neaplenkiame jau man iki gyvo kaulo nusibodusios temos apie švietimo reformą dėl 2014'ųjų stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygų. Tad dėl šito dalyko buvo leista pasikeisti savo pasirinkimų profilį. Aš ir pasikeičiau: atsisakiau ekonomikos bei fizikos B lygiu ir pasiėmiau mokytis biologiją A lygiu, nes labiau apsimoką - daugiau kur galima bandyti įstoti. Po kiek laiko susivokiau, kad viena biologija yra nieko verta. Ją rinktis apsimoka tik pasiėmus ir chemiją. Todėl pasiėmiau dar ir chemiją A lygiu (kai nuėjau pas chemijos mokytoją ir pasakiau, kad pasirinkau chemiją a lygiu... jos reakcija buvo neįkainojama). O iš manęs chemikė kaip iš crocksų aukštakulniai ant raudonojo kilimo. Nesuprantu chemijos nors nusišauk. Bet dabar, kadangi jau priėmiau tokį sprendimą ir manyje kirba nenumaldomas noras bandyti stoti į biomediciną (nes tai žymiai perspektyviau negu architektės ar buhalterės, o tuo labiau fotografės karjera), tai reikės labai susiimti. Mama pasakė, kad galės netgi korepetitorių nusamdyti, tik reikės, kad dirbtų būtinai su pažymėjimu ir išrašytų sąskaitą faktūrą, bet dėl šito, tai dar sunkiau. Kokie korepetitoriai dirba pagal įsigytą pažymėjimą ir išrašo sąskaitas faktūras tuo labiau. Neradau tokio kol kas.
3.) Koks gražus ruduo! Tik gaila neištaikau laiko, kad vėl nueiti ir pasigėrėti nuostabiu lapų koloritu. Norėčiau turėti mašiną, vien tam, kad galėčiau išvažiuoti kuo toliau nuo miesto, jo šviesų, nusigėrusių žmonių ir begalinio triukšmo. Būti gamtoje, pripildyti plaučius malonesniu deguonimi, o akims leisti atsipalaiduoti. Atsigulti išdžiuvusioje pievoje ir stebėti krentančią į nebūtį saulę. Pamatyti Vakarinę žvaigždę, bei prisiminti, kad ji yra mano bendravardė. Aušrinė. Kaip pastebėjote, nesu jau toks vakarietiškas žmogus. Labiau šiaurės rytų. Norėčiau gyventi kur nors miške. Bet jeigu jau tektų centre kur nors, tai nebent senamiesčio palėpėje su didžiuliu langu apskritimo formos vietoj stogo išsitęsusiu virš visos svetainės, o laiptais užlipti ant mažos terasos, kurią puošia trupančios bordo spalvos čerpės. O šiaip noriu į gamtą.
4.) Labai man širdį narsto toks bjaurus kirminas, vardu Kaltė. Norisi pasiūlyti susitikti, arbatos išgerti. Atsiprašyti pagaliau. Bet negaliu. Tiesiog negaliu. Nes atrodo, kad ji jau laiminga ir nekenčia manęs visa savo esybe, bei nenori daugiau gyvenime manęs akyse regėti. Kančia. Pasiūlyčiau... susitikti... pakalbėtume... atsiprašy... Negaliu! Bijau. Atrodo geriau viską taip palikti, kad nutekėtų kaip upių vanduo, nuplautų, nepaliktų nieko. O kas įbrenda, tas skęsta. Iš tiesų, tai manau, kad turėčiau ne vien jos atleidimo prašyti, apie pasitikėjimą net kalbos nepradėsiu, nes net pati savimi nebedrįstu pasitikėti, bet ir dar daugelio žmonių, kuriuos atstūmiau, dėl... nepaaiškinamų priežasčių. Tikrai, net nežinau kodėl su kai kuriais, elgiuosi labai šaltai ir atžagariai, nors jie su manimi tikrai šiltai ir maloniai bando bendrauti, o aš kaip paskutinė kiaulė viską išknisu, išdrabstau ir sugriaunu.
