Rečiau - geriau

Ryt - sekmadienis. Turėtų būti laisvadienis. Mama išvažiuoja, aš beveik viena lieku namie. Bet ne. Noriu, kad pažymiai būtų geresni. Tad mokysiuosi. Labai intensyviai mokysiuosi. 

Šiandien - šeštadienis. Gan ramu buvo. Tinklinio varžybos - pralaimėtos. Liūdnoka dėl to, bet priešininkai buvo tikrai stiprūs. Paskui labai tingėjau pati važiuoti ir tikėjausi, kad mama parveš. Bet ji buvo sode. Tai važiavau pati iki sodų (autobuso visą pusvalandį laukiau...) ir dar pėstute nuo stotelės yra gan daug kelio nueit. Bet kai aš mėgstu vaikščioti, tai net neprailgo kelionė ši. 

Mama sode tvarkė daiktus - vasariniai rūbai - namo, žieminiai - palikti ten. Su broliu pažaidėm 'karą', su skraidančia lėkšte (kurią nuskraidinau netyčia į kaimynų teritoriją...). O namelyje radome su mama labai senų ir visai gerų dalykų...

Vakar prasidarius langą. Vilnius.

Ilgas kelias...

Vienas iš vaikystės žaislų - truputį pagadintas

vintage'1

vintage'2

Prieš daugel matų mamos siūti man žaislai :)

vintage'3

svečių sulaukėmmm

su lygsvara man nelabai gerai

lol'1

lol'2

lol'3

lol'4

fainučiai

Šiandien ganėtinai gera diena buvo. Ir man tai patinka! Labai!
Iš ryto tokį veidą pasidariau, kad net ir pačiai visai graži atrodžiau.
Mokykloj tai toks čillinimas buvo.
Po pamokų pagaliau su K. susitikau. Yea, nuvarėm į Europos "Čili". Eilinį kartą pasibaisėjau aptarnavimu - kuo toliau, tuo blogiau.
Paskui pas A. nuvariau. Mokslų reikalais vienu žo, bet tai kas be ko apie viską apšnekėjom.
Ir galiausiai grįžus namo, man vis dar buvo pakili ir laiminga nuotaika. Netgi šokau. Haa, gera labai. Gal vėliau į jūtūbą įdėsiu.

Truputį jaukiau

Tai va. Jau diena eina į pabaigą. Paso taip ir nepasidariau dėl tam tikrų aplinkybių, kurias labai norėčiau pamiršti. Bet to nepavyks.
Grįžus namo tiesiog negalėjau sėdėti prie kompiuterio. Nenustygau vietoje. Labai troškau išsikrauti. Sumaniau - pabėgioti. Apsirengiau, truputį bijojau sušalti, ir išlėkiau. Bet tiek mažai pabėgiojau, kad ne tas žodis. Vaje, visai praradau sportinę formą (na, dar klausimas ar tokią apskritai turėjau kažkada). Tad tiesiog pasivaikščiojau viena. Po miškus. Nusibodo. Nuėjau į savo pamėgtą pievą ir atsiguliau. Ir taip neapsakomai gera buvo. Atrodo - sustojo laikas. Toks pakylėjimas. Kažkur pusvalandį ten pragulėjau, visa apsišienavau, nes žolė dar tik po žiemos nespėję atsigauti blyškūs šiaudai. Atsistojau, išsikračiau visas tas 'žoles'. Paskambinau G. Susitikom. Aww, tai taip, dar geriau pasidarė. Kas be ko, iš pravažiuojančios mašinos sulaukėm 'pyypso', bet čia ir visą vasarą jau taip būdavo iš pravažiuojančių, tai mes tik lol abi ir toliau einam. Nieko ypatingo. Įprasta. Va. Va taip va sukasi viskas.

Marionetės gyvenimo

Labai neramu man dėl šeimyninio gyvenimo. Rodos, tuoj viskas apsivers aukštyn kojom ir mes sėdėsim toje pačioje baloje kaip prieš kokius 3-4 metus.
Mokykloj tai dar su vienu mokytoju susikaliau. Šaunuolė aš, ne kitaip.
Lauke šilta, gera. Saulutė šviečia, paukščiukai čiulba. Nuostabus jausmas.
turėčiau šiandien su mama nuvykti į kažkur, kur gamina pasus, o ba dar neleis egzaminų laikyti. Ot tai bajeris būtų, ane? Va va... O tų pasų kainos tai irgi ne juokai. 150 litukų kiek radau ir per mėnesį padaro asmens dokumentą.
Ir dabar, su tokia padėtimi (būsima ir žvėriškai artėjančia), gali būti, kad vasaros planai absoliučiai visi žlugs. Visos kelionės. Padarys 'pokšt' ir tuščia. Ha ha. Likimas tik ir juokiasi iš manęs ir mamos. Marionetės gyvenimo.

Gražu, gražu

Gan gerai praėjo, tiksliau prabėgo paskutinė atostogų diena.
Oras - tobulas. Žydras dangus, jokių debesėlių, o dabar, sutemus, net ir žvaigždės matosi.
Buvau susitikus su labai gera drauge. Pašnekėjom, pavalgėm ir daug daug privaikščiojom. Oj, man tai kai patinka vaikščioti, tai buvo awesome. Labai!
Grįžus namo, radau mamą žiūrinčią televizorių. Pasipiktinau, kad toks geras oras už lango, o ji kiurkso namie. Bet paskui jai nusibodo, kad nieko gero neberodo ir pasiūlė į kiną. Nuvažiavome pažiūrėti ,,Bado žaidynių", dar kitaip ,,Hunger games". Yra ir knygų trilogija. Bet, kai iš manęs skaitovė nelabai kokia, tai ir neskaičius. Užsienyje visi tiesiog svaigo dėl šio filmo. Kad net baisu darėsi. Tai va, ir aš pamačiau. Filmas kaip filmas. Nepasakyčiau, kad kažkas jau labai labai ten, bet yra į ką pažiūrėti. Yra tiesiai šviesiai parodoma ta nepasotinama ir peraugusi visuomenė, kuriai tereikia duonos ir žaidimų. Sakyčiau banaliai įpinta meilės istorija - tu ten neik, žūsi, tik dėl manęs, pasilik, neišeik ir blah blah blah. Šis nesužavėjo manęs. Bet, kaip sakoma nieko nėra tobulo.
Ir grįžus, kaip visada, atsidarau savo mieląjį chrome, naršau internete. Ir tik žiū - naujoji Lietuvos miss'ė. Na, kiek radau, tai permečiau akimis komentarus (iš jų galima labai daug ką sužinoti, daugiau negu iš straipsnių), nuotraukas peržvelgiau... O, nepatiko nors tu ką. Gražiausia Lietuvos mergina - oooooo ne. Ne. Ne. Ne. Kitos dalyvės manau žymiai gražesnės, įdomesnių bruožų, turinčios šarmo, o ši išrinktoji - tuščia. Nesidomėjau visu šiuo renginiu, bet kaži kaip ir džiaugiuosi, kad to nedariau. Prajuokino tik vienas dalykas. Kad kai ieškojau nuotraukų, tai radau vieną. Kažkuri dalyvė, apsirengusi bikinį. Tokį baltai raudoną, kvadratukų raštas. Ir kas juokinga, kad aš tokį pat nusipirkus buvau prieš kokius 4 metus. Ir taip tik galvoju - kas per renginys, kad negali net suveikti naujesnės aprangos. Negana to, kažkurioj kitoj nuotraukoj ta pati panelė, su tuo pačiu bikiniu, tik viršutinė dalis jau kita - nuo kitos dalyvės paimta. Na vienu žodžiu - taip permetus akimis, vaizdas nelabai geras. Skurdus toks.  Ehh..

Blogiausia - rytojus. Taip. Rytojus. Netgi ta miss'ė atrodo gražiau už rytojų. O kas rytoj? Rytoj - mokykla. Baisu. Kaip nors. Tik septynios pamokėlės. Anglų... Brhh, net nupurtė. Reikia iš anksto pasiruošti lapą nervams raminti - plėšau per pamokas, kad tvardyčiausi.

Ar mes suprantame?

-Su Velykom! ;* Tvirtų kiaušinių... gražūs margučiai...

Ciklas sukasi. Pavasaris. Didžiausia šio laikotarpio tikinčiųjų šventė - Velykos. Tiesą sakant, va tik dabar sužinojau kiaušinių marginimo ypatumus. Kodėl? Kas ką reiškia ir panašiai. Nežinau, ar aš viena tokia neišsilavinusi, bet ligi šiol nematydavau didžiulės prasmės tame dažų naudojime.

Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos prisikėlimo šventė. Tačiau, kai pagoniškąjį tikėjimą pakeitė krikščionybė, ši pavasario šventė buvo tapatinama su Kristaus prisikėlimu. Kadangi iš manęs tikinčioji krikščionė tas pats kaip Anglijos karalienė, tai man įvairios, kasmet besikartojančios šventės neturi didžiulės prasmės. Esu tiesiog pakrikštyta, bet pirmos komunijos nepraėjus. Ir nesiruošiu.

Šventės. Vėl pas močiutę. Nieko naujo taip sakant. Senelis (kaipo netikras jis man senelis, nes iš močiutės antros santuokos, mano mamai - patėvis gaunasi vat taip) buvo neįprastai šnekus. Tiek įdomių dalykų pripasakojo. Sužinojau, kad jis KGB dirbo. Apie jo karo tarnybą, koks revoliucionierius buvo visame kame. Reikėtų kada diktofoną pasiimti ir įrašyti visas istorijas - ausys nulinktų!

Truputis kadrų iš šiandienos:

mamos ir sesės margučiai

labai skani kalakutiena, apsupta stambiai pjaustytų morkų ir bulvių

Žirmūnai...

Tobulas vynas...

senelis su močiute. Metai savo.

snapas