15 rugpjūčio, 2012

Norėčiau

-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Tiesiog įsimylėti. Ir tiek.
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-

blogiausia/geriausia

Tai pati blogiausia, bet tuo pačiu ir geriausia vasara iš visų vasarų, kurias prisimenu.

Tikriausiai jau savaitė kaip įsikniaubus į pagalvę verkiu. Ir tiesiog negaliu nustot. Atrodo, kad visi linksminasi, kad niekam nedingsta šypsena nuo veido, tad ir nenoriu kartinti kam nors kasdienio gyvenimo su savo liūdesiu. Šiandien dar perskaičiau, kad mokslininkai ištyrė, jog kuo dažniau ir greičiau žmogus atidarinėja, keičia arba refreshin'a interneto tab'us, tai tuo labiau tą žmogų kankina depresija. O man atrodo, kad mokslininkai tiesiog jau nebeturi ką veikt, kad tokiais niekais užsiima. Nors iš esmės jeigu tai ir yra tiesa, tai man yra nuolatinė depresija. Bet nesakau, kad esu pesimistė ar dar kokia. Ne, aš esu realistė. Bent jau bandau būti. Tikriausiai niekada nebuvau optimistė, bet visai norėčiau tokia būti. Praverstų. Viskas geriau ir lengviau atrodytų.

Šiandien tiesiog įšokau į ledinį dušą, norėdama pamiršti problemas, atgaivinti mintis. Bet nepadėjo, o drebu dar ir dabar. Vienu metu buvau pradėjusi nebejusti kaklo, tada galvos, veidas dilgčiojo nuo šalčio, o kojos atrodė, kad tuoj sulinks arba sulūš per pus. Vis dėl šalčio. Pirštai lyg surakinti dar. Bet labai nuostabus, gal kiek mazochistinis jausmas užplūsta, nes nebejaučiau jokios šilumos iš vidaus. O toks šaltas dušas taip padėjo, nes dabar tik ir tejaučiu šilumą iš vidaus - kad ir kokią mažą, bet vis didesnę negu prieš tai. Atrodo, kad visa griūnu iš vidaus, tik niekas nemato, tik niekam nenoriu sakyti. Nervai eina į visas puses. Ir vis dėl mamos. Fak, užteko parašyti tas keturias raides, tą dviejų skiemenų žodį ir ašaros pripildė akis. O, žiūrėk, jau rieda veidu. Vouv, linksma, labai.

Maitinuosi jau beveik savaitę vien arbatomis ir kelioms duonos riekėmis (Na aišku buvau nesusilaikius ir suvalgiau visą prakeiktą picą, bet čia neesmė). Jaučiuosi tokia tuščia ir taip gera darosi. Gal vis labiau patiksiu sau. O mane dar apstūmė vakar. Sako, užteks tau žiūrėti į veidrodį. Sako, susirask kokią veiklą. Sako, daryk ką nors naudingo. Bet aš nieko nenoriu daryti, o tik susisukti lovoje arba ant žemės ir tiesiog taip būti. Nieko nedaryti, su niekuo nesimatyti, nešnekėti. -Jau ir taip neturiu jokių temų apie ką šnekėti ir jaučiuosi gan apgailėtinai. Nenoriu nei apie apkalbas šnekėti, nei apie vadinamąsias žvaigždutes. Tiesiog apie nieką. Nedomina ir tiek. Bijau dėl to, kad prarandu susidomėjimą visais dalykais, kas anksčiau mane labai traukė.-

Blogiausia vasara, nes: aš be darbo, mano mama be darbo, susipykau su pussesere, su žmogumi, kuris apie mane žino daugiausiai.

Geriausia vasara, nes: aš be darbo ir pagaliau pailsėjau, daug keliavau ir daug pamačiau.

Ech.

Aš šiandien tokia, tik kad be makiažo ir su baisiu veidu.





Silpna, labai silpna.