12 sausio, 2012

Pažadai

Pradedu gailėtis, jog pažadėjau mamai, kad lankysiu ir nepraleidinėsiu pamokų... Bet aš vis pramiegu. Nesu[rantu kodėl. Na gerai, gal pagrindinė to priežastis tai, kad einu miegoti  3h ryto... Tačiau aš galiu atsibusti 6h. ryto, išjungti žadintuvą ir priimti spendimą - dar 5min. pagulėsiu... O paskui jau beveik 8h atsibundu... Tai vat vakar tas pats buvo.. Neėjau į pirmas dvi pamokas, šiandien taip pat darau. Nepatinka, bet ką jau padarysi, jau geriau bent į kelias nueit ir bus iš visos dienos tik dvi, o ne šešios ar septynios nepateisintos pamokos. Bet šiandien buvo bene pirmas kartas per šiuos mokslo metus, kai padariau visus namų darbus, netgi matematikos namų darbus! Keista... Lekiu toliau skubėt ir vėluot. Iki ;)

10 sausio, 2012

Nerūpi jau

Nei man, nei kitiems. Niekam neberūpi. Sėdim per pamokas, žvilgčiojam į laikrodį, lyg į kokį išgelbėtoją - sekundes skaičiuojam. Pagaliau. Pamiegojau vienoj pamokoj, bet deja, liko dar pasėdėt šešiuose nepatogiuose suoluose ant mažų ir girgždančių kėdžių. Nuostabu. Ir liko tik ši ir kita savaitė iki pirmojo semestro pabaigos. O man, kuo toliau, tuo labiau p*. Taigi. Heh, susigadinsiu tikriausiai viską dar labiau. Mokytojai gąsdina ir vis primena apie artėjančius bandomuosius egzaminus, bet kažkaip manęs, tai visai nejaudina. Duokit kad ir dabar - parašysiu ir atiduosiu. Tikrai nesiruošiu ko nors dar kaltis į galvą kelis mėnesius.

(Vakar man kai kas pasakė, kad sukūdau ir, kad iš manęs greitu metu gali nieko nelikti. Bet ką man daryti - namie maisto nėra, yra tik kažkokie šlykštūs kepti kopūstai, nuo kurių vieno kasnio vemt norisi, kažkokių šlykščių rūkytų dešrų, mielių,supelyjusios ir kietos kaip plytos duonos bei batono bei aišku, kaipgi mes be daugybės keisto turinio marinuotų ir prišindaliuotų stiklainiukų. Pasirinkimo nėra. Nuostabu. Na, bent jau figūrai gal į naudą išeis. Norėčiau, rimtai, labai labai norėčiau būti anoreksikė. LABAI.) 

Šiąnakt eilinį kartą miegojau keturias valandas. Ir taip jaučiu bus iki pat mokslo metų pabaigos šiokiadieniais. Tai visa diena tokia nurauta buvo. Nežinau net kaip daugiau išsireikšti. Bet ką žinau. Kai kurie mokytojai tiek namų darbų užduoda, lyg mes visai neturėtume gyvenimo, laisvalaikio. Jėga, ane?

Trampampampampam lialialialia, Aušrinei vėjai švilpauja galvoj!


Gal tokiom, eilinį kartą nelinksmom, tokelėm ir baigsiu. Tariu, -iki!


P.S. gan ilgai ši blogą rašau. Net keista darosi. Dažniausiai tokiais dalykais užsiimu kelias savaites, o po to tiesiog imu ir numetu į šalį.

09 sausio, 2012

Pažersiu jums šiek tiek savo foto gabaliukų :)

















Heh, atostogos pasibaigė

Tai va, ir vėl pradeda jaustis pirmieji depresūchos požymiai. Užknisa. Bet šiaip, nepaisant mokyklos, kalu ir toliau pinigus. Nenoriu savo visos jaunystės veltui iššvaistyt mokykloj - neičiau, jei tik galėčiau, jei nerašytų tų nelemtų n raidžių - tad einu pinigų daryt, o paskui juos išleist pramogoms, laisvalaikiui. Va vasarą net ant savo Nikon'o sugebėjau susitaupyt. Tai va iki šiol apsipatenkinus sėdžiu.

Mhm.. Dar kas čia tokio būtų. A! Labai nuostabus jausmas mane aplankė, kai sužinojau, kad kai kas manęs bijo. Tas kai kas yra gan galingas ir jo visi šiaip bijo.. bet, jis manęs bijo. Keista, ane? Kodėl tas žmogus turėtų manęs prisibijoti? Toks galingas ir įtakingas... Paprasčiausiai todėl, kad aš žinau daugiau negu turėčiau. Manau taip ir teks skintis kelią į gyvenimą - žinoti daugiau negu reikia. Va taip!  Pagaliau, bent viena protinga mintis dėl ateities planų...

So... Ryt vėl į mokyklą. Jūs net neįsivaizduojate kaip ten nenoriu! Ten viskas juoda, tamsu, niūru... O man iki gimnazijos nuvykt reikia beveik visos valandos! O dar su mano rytiniu makiažu ir bandymu iš lovos išsiristi. Klaiku! Oh. Galvojau, kad gal dar pasimokysiu, nė velnio. Dar viena bėda didžiulė... Tam, kad mama pateisintų man beveik 20 praleistų pamokų, turėjau pasižadėti, kad po atostogų lankysiu pamokas ir būsiu pavyzdinga mokinė. Yeah, right... Šiaip norėčiau visai, gal ir pavyks. Pasižadu, kad stengsiuosi. Bent jau į pamokas pasistengsiu nueit. Nors ir nematau prasmės beprasmiame sėdėjime. Goš. Ką prisiminiau.. Šiandien dailės mokytoja mane priverstinai užrašė į piešinių konkursą ar kažką panašaus. Na aš nemėgstu tokių dalykų, dėl to ir sakau, kad priverstinai. Matot, ten duos maždaug 2 pamokas ir per jas reikės nupiešti piešinį... Bet kaip galima sukurti meną per 45min * 2 = 90min???? Neįmanoma.. Na, nebent Tu - vunderkindas. O aš tokia savęs nelaikau. Na taip, fantazijos galių man netrūksta. Tikrai. Piešti sugebu. Bet konkursų nemėgstu. Kodėl kažkas turi mane vertinti? Aš ir taip matau ar gerai nupiešiau ir kas blogai ir panašiai. Piešiu dėl malonumo, o ne va todėl, kad reikia. Fūj. Viskas. Bandysiu ką nors pasimokyti rytojui, nors ir taip bene visi mokytojai man ignorą metė ir nekreipia dėmesio ką per jų pamokas aš veikiu (aš ten nieko neveikiu).

Gero rytojaus, mieli spektaklio žiūrovai!


P.S. nors man ir atrodo, kad niekas mano blogo neskaito, bet šiaip malonu kartais čia išsilieti.