Apie pasirinkimą

Itin vengiu klausimų: Kokią muziką mėgsti? Kokius filmus žiūri? Aš klausau visko. Aš žiūriu visus filmus. Nedėlioju jų į lentynas pagal stilių, žanrą. Tai ne man. Visur sugebu įžvelgti kažką užkabinančio. Suprantu, kada būna gerai atlikta daina, gerai pastatytas filmas.
Muzika. Nuo klasikos iki popso, nuo metalo iki electro, nuo džiazo iki roko. Absoliučiai visko. Neskirstau muzikos nei pagal atlikėjus, nei pagal dainų žodžius. Gali nepatikti kelios dainos, nes jos jau pabodusios ir šimtus kartų atklausytos, turi neigiamas asociacijas. Bet nestatau tabu muzikos stiliams. Būna tokie, kurie apskritai kratosi tam tikro muzikos stiliaus... Bet jie net nežino kiek praranda. Juk vienas stilius turi tiek daug atšakų - substilių. Būna taip: -Oj ne, aš tokio stiliaus nesiklausau ir nenoriu! -O bent kartą normaliai bandei išklausyti ir pajausti tą muziką? -Ne, aš to tipo nenoriu klausyt.. Siauras požiūris ir tiek.
Filmai. Visi alei paskutinio! Myliu filmus. Mano akis, taip sakant gera filmams. Kartais jaučiuosi, lyg galėčiau būti režisierė. Nes va žiūriu kokį nelabai gero pastatymo filmą ir vis matau iš kurio kampo būtų geriau buvę, kiek vaizdo turėtų aprėpti, ką ir kaip tuomet turėtų aktoriai sakyti. Galiu žiūrėt visus filmus. Nes nepamačius teisti juk negalima. Mėgstu žiūrėti dramas, trilerius, veiksmo, dokumentinius, biografinius, animacinius, komedijas, siaubo, fantastinius ir visokius kitokius. Myliu senąjį kiną, bet nieko neturiu prieš šių dienų filmus.
Svarbiausia neturėti kažkokio išankstinio nusistatymo, nes tiesiog nežinai ką prarandi. Sakyti, kad nuobodu, nes kažkas kažkada taip pasakė, yra mažiausiai kvaila. Tiesiog.

Meh

Kažkaip atrodo, kad žmonės mane iš šono mato kaip pasikėlusią savanaudę. Realiai paaiškinti kodėl - negalėčiau. Tiesiog turiu tokį jausmą. Ir kuo toliau, tuo labiau tas jausmas stiprėja.
Anksčiau, aš tik prie pažįstamų drįsdavau labiau ginti savo nuomonę, sakyti tai, kas nepatinka. Bet dabar vis dažniau aš pasišakoju, pasišiaušiu ir pasakau, kad man nepatinka, kad kitiems irgi tai nepatinka. Na, daleiskim, tokia situacija: yra vienas žmogus, kuris jau nuo senų laikų yra linkęs labai reikštis. Ne laiku ir ne vietoj ir tikrai ne prie tų žmonių. Tiesiog toks, kuris nejaučia ribų. Nelabai kas drįsta jam kažką prieš jį pasakyt, nes tas kažkas turi ryšių ir gali. Ai nu krč... Manau pagaunat situaciją - labai normali, daugelio gyvenimo pasitaikę tokių žmonių - didelis ego, o proto vos keli lašeliai. Ir kartais mano kantrybė tiesiog neišlaiko (nors šiaip pasižymiu gan gilia ramybės būsena užknisančiose situacijose). Aš pasakau tai, ko kiti tiesiog nedrįsta pasakyt. Garsiai pasakau. Tada tokia banga 'woooouuuw, ohoo, kaip tu čia taip o.O' . Jo. Va. Būtent. Kai tu pasielgi kažkaip, kaip tau nėra būdinga, kai tave pamato tokį, kokio nėra matę, tada ir būna tokios žmonių reakcijos.
Na gerai. Kartą taip nutiko. O paskui vis dažniau ir dažniau. Net pati pradėjau jaustis taip, lyg būčiau pasikėlus. Tad ką jau kiti turi galvoti. Gal jie nieko negalvoja, bet manau, kad žmogus yra tokia būtybė, kuri vis galvoja apie kitus. Man nelabai rūpi ką kiti apie mane galvoja. Lyg dėl jų gyvenčiau. Nė velnio! Dėl savęs gyvenu. Šiaip netgi nuotraukas savo peržiūrėjau - mano žvilgsnis tapo kitoks. Ne nu nebežinau.

krč.

whop whop hooray!

Taigi taigi taigi! Gimnazijos direktorės įsakymu, visi mokiniai vasario 2, 3 dienomis neeina į pamokas. ! Atostogos!
Bet aš jau šiandien neėjau į pamokas. Kodėl? Nes termometras rodė -25C. Tai va. Kaip paprasta viskas, ar ne? Bet spėjau jau šiandien kai ką nuveikt: ėjau fotografuot (visa sušalus iš pradžių buvau, bet paskui, jau grįžtant namo tai karštis išmušė kažko taip), pasipildžiau sąskaitą pagaliau ir dar nuolatinį tuo pačiu. Ai, ir dar 12lt išleidau ant visokių skanių dalykų... iš kurių jau nieko nebeliko :(

Šiandienos nuotaika:

Ir nuotraukų įmesiu dar: 

Youp

Galvoju, gal reikia šiek tiek pasimokyti... Bet  dar tik galvoju. Nenusprendžiau. Viena aišku - kai mama grįš namo, aš turėsiu nebenoūlaifinti, o veikti ką nors prasmingo. Nes anot jos, naršymas internete nėra prasmingas laiko praleidimo būdas. Anaiptol! Šiandien sužinojau ir netgi supratau visą sistemą, kaip lengvai uždirbti pinigus (greitu metu tikiuosi išbandyti). Taipogi pasisėmiau idėjų iš tumblr ir šiaip visokių meno kampelių. Man, laikas praleistas internete, nėra šiaip sau chattinti, game'inti ir pnš. Aš vis ieškau ko nors naujo - įkvėpimo, žinių, prognozių, pasisakymų, idėjų ir t.t. Tai yra žymiai įdomiau ir naudingiau man. Vat.
Šiaip va labai blogas dalykas nutiko - pasibaigė kava namuose! Tai va siutas ima. Arbata reikia tenkintis. Ir šiaip nėra nieko skanaus namie, net produktų, kad būtų galima ką nors pasigaminti. Niekas neprižiūri namų. Baisu baisu baisu. Tep. 
Ai dar... Depresija viršų ima pamažėl. Tik niekam stengiuosi to nerodyti. Bet vis vien manau, kad matosi. ghem gehm. Pff... Girdžiu dabar telefonas suskambo. Pažiūriu - sms.. Nu gi nesuprantu, negi taip sunku atsiminti, kad aš be sąskaitos ir planas pasibaigęs... Šiaip jau tuoj savaitė kaip niekam net sms negaliu išsiųsti. Ir rami galva man.

Jau kelias dienas sukasi tokie norai mano galvelėj:

• šuolis su parašiutu
• eiti iškylauti į gamtą (aišku, ne tokiu oru kaip dabar)
• mesti mokyklą ir tiesiog eiti gyventi (pažiūrėkit filmą Into the Wild http://www.imdb.com/title/tt0758758/ )
• eiti nusigerti arba šiaip gerai gerai atsitūsinti
• suvalgyti sušių

 Ir šiaip visokios įvairios mintys sukasi galvoj. Apie meiles seiles vis rečiau pagalvoju.
http://www.youtube.com/watch?v=M8SQsQA5pEs faina daina. Čia šiaip.

Požiūris

Tika perskaičiau straipsnį, kad lietuvis (Rimvydas Liorančas, 37), kuris Birminghame nužudė du žmones ir buvo suimtas sausio 16d., neseniai buvo rastas savo įkalinimo kameroj negyvas. Pirminėmis prielaidomis yra teigiama, kad jis nusižudė. Na gerai. Ką jau padarysi. Tiesiog nervina, kad tada sukyla tos šalies gyventojų banga prieš kitataučius, atvykėlius ir imigrantus. Juk ir jų pačių šalies gyventojai vykdo panašius nusikaltimus, tiesiog tada į tai nėra taip audringai reaguojama. O ir mes visi juk neesame tokie. Kodėl, dėl vieno ar kelių tautiečių veiksmų, turi būti susidaroma vienokia ar kitokia nuomonė apie visą tautą? 
Lietuviškų straipsnių lyg ir neradau, tačiau UK spaudą greitai apskriejo žinia. O jau komentarai vietinių gyventojų nors tu nusišauk! Aš tiesiog nukopijuosiu į čia keletą komentarų angliškai. Manau, kad žmonės, moka anglų kalbą ir neturėtų būt problemų su supratimu...

• It's a shame all murderers don't take this approach and do us all a favor and save us tax payers money.
• Yet another Lithuanian criminal to add to the tons of immigrant criminals that our useless ''Border control'' let in. We are now swamped by immigrants so we are outnumbered 10-1 in many parts of Britain and totally overpopulated.
• Yet another Lithuanian criminal to add to the tons of immigrant criminals that our useless ''Border control'' let in. We are now swamped by immigrants so we are outnumbered 10-1 in many parts of Britain and totally overpopulated. SO SO SO TRUE and nothing is being done, more immigrants come in, feel so sorry for the country that use to be ENGLAND!!!!
• A good result. He'll never commit any other murders! There ought to be a hook and rope supplied to all these murderers.

Ir taip toliau. Jei norit pasiskaityti straipsnį (labiau video reportažą pažiūrėti) ir komentarus akimis permesti tai va http://uk.news.yahoo.com/double-murder-accused-found-hanged-103728904.html . Tiek.

112!

Rytas. Ghem. Atsibudau 5.30, bet buvo labai šalta, tai tik išjungiau žadintuvą ir toliau susiraičiau lovoj. Ir aišku vos nepramiegojau. Mama nuvežė į gimnaziją. Antraip tikriausiai būčiau iš šalčio į ožio ragą taip sakant susirietus.

Pirma pamoka. Lietuvių kalba. Vedė studentė. Praktiką eina ana. Gal ir visai nieko būtų, bet nemanau, kad ji gali būti ateityje lietuvių kalbos mokytoja, nes turi ausį rėžiantį rusišką akcentą ir kaip lietuvių mokytojai tai nebūtų labai gerai. Bet čia tik mano nuomonė. Vietoj to, kad mokyčiausi apie impresionizmą, aš skaičiau potemes ir vieną pagaliau išsirinkau:  Kalba yra ryški tapatybės dalis, kuri leidžia mums būti skirtingiems. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikit. 
Antra pamoka. Kūno kultūra. Nu po galais. Kaip nemėgstu kai einam atsiskaitymus iš krepšinio. Baudas praeitą kartą sumėčiau iš pirmo karto. Bet dabar, reikėjo beveik iš po lanko mesti ir pataikyti 8/10. Sumėčiau 7/10 - neatsiskaičiau. Mokytoja pasakė, kad atsiskaitysiu aš tada jau kitą pamoką. Nu ok. Ir tada vienas blogiausių dalykų - metimas iš dvižingsnio. Kaip nepernešu šito. Kažkokia nesąmonė. Pfut.
Trečia pamoka. Rusų kalba. Pamokos realiai net nebuvo, tiesiog sėdėjom kabinete ir nieko neveikėm, nes mokytoja kabinete buvo gal kokias 10min, jei ne mažiau, o paskui vis kažkur išlėkdavo, grįždavo po kokių 15min kažko pasiimti ir vėl išlėkdavo. Tai taip smagiai. Išsisukau nuo monologo. Puikumėlis.
Ketvirta pamoka. Matematika. Jau taip nuobodu. Mokytoja užmiršo pasakyti, kad atsineštume knygutes specialias egzaminams ruoštis, tai ėjo per pamoką ir atšvietė visiems. Nu ok. Sprendėm. Na, bent jau aš ir sąžiningai išsprendžiau viską iš to atšviesto lapo. Tik paskutinės užduoties nelabai suspėjau...
Penkta pamoka. Lietuvių. Taip. Dar viena. Ir vėl vedė studentė-praktikantė, bet jau kita šįkart. Nu bet ir vėl miegojau. Apie Igną Šeinių "pasakojo". Nieko naudingo ir praktiško nesužinojau.
Šešta pamoka. Dailė. Va, pati geriausia pirmadienio pamoka. Rimtai. Tik aš nemoku ir man negražu yra kai su dažais, guašu tiksliau, reikia piešti. Labai grubūs ir man asmeniškai negražūs piešiniai su guašu gaunasi. O mokytoja sakė, kad su guašu reiks iki pat mokslo metų pabaigos paišyti. Liūdna. Man arčiau širdies yra grafikos piešiniai - su pieštukais, bet ne su tušu.

Įpratau po pamokų važiuot tiesiai namo. Pas mamą nebevažinėju į darbą, nes nenoriu netyčia kai ko sutikti ir dėt tuščias viltis.. Bam bam bam. Yo. Toliau. Nuvariau į kalvarijų stotelę, bet pamačiau, kad man autobusas važiuos tik po 20min., tai sėdau į troleibusą ir nulėkiau iki žaliojo tilto. Ten situaciją ne ką geresnė, bet bent jau spaudos kioskas buvo. Nusipirkau twix'ą ir mentos. Stoviu sau, laukiu autobuso, kuris turėjo būti po 10min. Klausau muzikos, berods dar grojo ši daina: http://www.youtube.com/watch?v=qggxTtnKTMo . Stoviu, žiūriu į mašinas pralekiančias ir tik girdžiu gilų, vyro šūksnį. Oda pašiurpo akimirksniu. Atsisuku į tą pusę iš kur  sklido garsas. Man akyse nukrito vyras. Susigriebęs už širdies. Gulėjo ant nugaros, jo pėdos nevalingai trūkčiojo. Atrodė, kad jis jau net nebekvėpuoja. Šalia jo stovėjo du vyrai. Vienas greitai pasilenkė prie jo ir pavertė nelaimėlį ant šono. Nežinau kodėl. Gal taip padeda kaip nors. Kitas vyras (damn, toks gražus, vos tik atėjau į stotelę jį pastebėjau..) laikė prie ausies telefoną ir supratau, kad skambino greitajai. Ant žemės tįsantis vyras nebuvo panašus į benamį. Džinsai švarūs, batai irgi normalūs. Tad kas gi nutiko. Drįstu spėti, kad  koks nors staigus širdies smūgis.  O ką aš dariau tuo metu? Tiesiog stovėjau. Neįsivaizdavau ką daryti. Tiesą sakant, visi aplinkui stovintys žmonės (~14h., daug žmonių), apart tuos du vyrus, prie kurių nukrito tas žmogus, tiesiog stovėjo. Abejingi žvilgsniai. Po truputį tolstantys link stotelės kraštų. Abejingumas. Manyje plėšėsi dvi dalys. Viena šaukė, rėkė, spiegė kone, kad eičiau, paklausčiau ar pagalbos reikia, kaip padėt galėčiau... Tačiau laimėjo mano pati stipriausia savybė - abejingumas. Tad buvau eilinė, kuri tiesiog žvilgčiodavo per petį, stebėjo viską ir nieko nedarė. Pykstu ant savęs. Tačiau, ką gi būčiau padarius? Lankiau pagalbos kursus ir panašiai, nes tiesiog privaloma buvo. Bet kai realiai taip nutinka, tai tu pasimeti. Tiesiog pasimeti ir nepajudi iš vietos. Tfu. Pagaliau atvažiavo greitoji. Žmogus jau buvo kelias minutes atsipeikėjęs ir bandė sėstis. Medikai jį pakėlė nuo žemės ir nunešė į greitąją. Tai va taip ir baigėsi nuotykiai. Autobusas vėluodamas dar dešimčia minučių pagaliau atsivilko, o tas pats gražus irgi sėdo į tą patį autobusą ir netgi toj pačioj stotelėj kaip ir aš išlipo. Voup. 

Labai noriu prisigert iki žemės graibymo. So kokiu konjaku arba viskiu.  Šiaip norėčiau išsikraut kur nors, pamiršti visą pasaulį.

Jau galvoj kirba mintys, kaip trečiadienį neisiu į mokyklą, nes ryte bus -25C ar šalčiau (plius kai užmiestis dar). Tačiau rytojus niekur nedingsta, tad reikia lėkt ir bent šiek tiek jam pasiruošti.

O čia va dar viena nuostabi daina, vakar atradau: http://www.youtube.com/watch?v=IXWK4IKYZNU .

Iki!

Kita savaitė

bus tikriausiai niekuo ypatinga. Tik labai tikiuosi, kad bus -25C bent vieną dieną. Vat.
Bandysiu eit pasimokyti, nes reikia nežmoniškai daug mintinai iškalti: rusų pristatymą (10 ilgų sakinių mintinai) ir visą pasaulio gamtinį žemėlapį. Visą visą. Nejuokauju. Manau, gal geriau būtų, jeigu atskirais žemynais rašytume, nes man labai maišosi viskas galvoje, kai reikia taip staigiai apie viso pasaulio gamtinius objektus. O jų ir pavadinimai nėra patys lengviausi.
Už lango tikra žiema. Nuo penktadienio nebuvau nosies iš namų iškišus, net iš savo kambario gal tik 2-4 kartus buvau išėjus, ir tai, tik arbatos/kavos pasidaryt. Maistas visai netraukia, džiaugiuos dėl to.
Šiaip planavau tiek daug nuveikt per savaitgalį, bet nieko nenuveikiau. Tariausi su buvusia klasioke susitikti, su pora draugų susitikt ir eit į gamtą pafotografuot, o vakar norėjau dar ir į tinklinio treniruotę nulėkt. Bet nieko iš šių  planų taip ir nepadariau. Tai va ir sakau, kad prarandu gyvenimą.
Namie dabar ramu. Oj, atsiprašau, jau girdžiu, kad kažkas rėkia. nuostabu .
Žmonių akyse matyt visai nenoriu. Na norėčiau susitikt su pora žmogų, bet tingiu ieškot ką apsirengt, dažytis akis, tvarkytis veidą, nagus ir pnš. Lengviau likti namie, gulėti lovoj su laptopu ant kelių ir nolaifinti.