Vaizdų

 Atostogos jau į pabaigą, o aš galima sakyti nieko nenuveikiau. Eh, dabar jau tik vasaros laukiu ir viskas. O tada... o tada - all day, all night - what the fuck?! Būtent. Ir prie jūros, ir su pussesere jau planų yra. Gal dar tetos nuvyksiu aplankyt į Angliją, bet čia labai didelis GAL.

Truputį manęs (savimyla...)

ale menas - ale pavasaris - ale atostogos

Nusprendžiau sukurti atskirą blogą savo piešiniams, kartais ir eilėraščiams. Tai ir sukūriau. http://the-view-from-my-point.blogspot.com/

Dabar sukėliau savo beveik visus senus savo darbus. Yra ir nevisai senų - šiandien pieštų dar. Bet tiesiog. Po šiandienos kai nupiešiu ką nors, tai įkelsiu kaip naują įrašą ir tiek.

Kol kas tiek iš manęs. Lyg ir nieko naujo. Na, apart to, kad vakar buvo atvykęs senelis pataisyt namie elektros kai kurių dalykų ir pritaisyt vonioj radiatorių elektrinį prie sienos. Na, su elektra susitvarkė - pagaliau koridoriuj turime šviesą, o tai svečiai kone nusiridendavo tamsoj nuo tų mūsų laiptų. Bet kas vonioj buvo... Sėdėjau vakar, kažką veikiau ir tik pasigirsta triukšmas. Išlėkiu pasižiūrėti kas nutiko - senelis toks persigandęs, klausia tik kur užsukti visą vandenį bute. Jis pragręžė vamzdį karšto vandens. Linksma. Tai šiaip ne taip rado susiskambinęs su mano mama kur tą vandenį užsukt. Nu gerai, išvalėm ten visą vandenį nuo žemės kuo greičiau, o tai vėl eilinė kartą per mus būtų prilieję į kaimynų butą vandens. Taip viską palikęs senelis išvažiavo, nes jam reikėjo į polikliniką. Na aš tik kuo greičiau tada mamai skambint ir reikalaut, kad santechniką normalų kviestų. Na iškvietė, vakare atvažiavo, sutvarkė viską normaliai, tai gerai dabar.

O atostogos eina šuniui ant uodegos. Kokios pavasario atostogos, kad sniego kalnai. Sukniso planus įvairius. Tai va iš esmės kol kas nieko padoraus ir nenuveikiau. Liūdna dėl to. Turėjom šiandien močiutės gimtadienį švęsti kavinėj, bet viskas ir vėl pasikeitė. Man mama kaip nieko nepraneša, tai ir nepraneša. Sėdžiu nieko nežinodama. Pabūgusi namų ruošos (na ji pasiėmė atostogas savaitei, bet pamatė, kad jai namie daugiau darbo, negu biure sėdint) ji grįžo į darbą. Ir tik jai paskambinus šiandien sužinojau, kad  vis dėl to nevažiuosime pasveikinti močiutės. Nu karočia, jau taip užkniso, kad ji nepraneša ir man tokių dalykų.

Ale nieko tikro nebėra.

Ne tobulai, o...

selfish me

Išeit

Jau kelintas rytas, kai pažvelgiu pro langą ir liūdna pasidaro. Pavasario nebeliko. Velykos nebus pavasario ir gamtos pabudimo šventė. Greičiau Kalėdos artėja.
Ties sakant, net neturiu ko rašyti. Na, nebent tai, kad bandau atsiplėšti nuo interneto. Jau viename bloge - tumblr - pranešiau savo follower'iams, kad ateinančiu metu nebepildysiu to blogo.
Su savo brangiuoju feisbuku padariau panašiai. Tik va ištrinti nenoriu (kaip kad jau buvau padarius), nes patinka stalk‘inti žmones. Tai užslaptinau nuo visų savo visus kiek tik įmanoma albumus, video įrašus, užrašus, savo „sieną“ išvaliau nuo visų visų pranešimų. Ir ramu, gera dabar kažkaip.
Norėčiau pilnai, su viskuom dingt iš interneto, bet tai nėra taip lengva kaip atrodo.
Labai sunku patikėti, kad jau trečiadienis. Labai. Sunku patikėti, kad dabar pavasario vidurys, nes vaizdas už lango primena šaltą žiemą.
Bet šiaip viskas gerai. Pamąstau, tai jau dalis egzaminų įveikta – įskaita kalbos atsiskaityta. Surinktas maksimumas taškų skaičius. Ko daugiau norėti. Belieka tikėtis, kad bent jau panašiai gerai atsiskaitysiu kalbos raštu užduotis ir matematikos dalį.

Ryt močiutės gimtadienis, bet dar nebaigiau ruošti jai dovanos – piešto jos portreto. Mamai kai parodžiau kiek nupiešiau jos mamos, tai net nepažino ir tik išpeikė. Ale nieko gero. Nefainai taip. Bet reikės nupiešti būtinai, nes daugiau net nesugalvoju ką jai padovanoti.