Galutinai tai taip va

Vasara jau tuoj tuoj! Taip gera pagalvojus. Su lietuviu egzaminu kol kas irgi baigta (labai tikiuosi, kad išlaikysiu, nes per teksto suvokimą viską labai labai sugadinau, bent jau gramatikos dalis turėtų būti be klaidų).
Savo pusmečio pasiekimais visai nesidžiaugiu, labiau liūdžiu (visiškai iš mokslų pusės aptingau ir nusimokiau).

Šiai akimirkai bendras vidurkis 7,59. Žiūrint į tokius rezultatus, net gėda būtų kišti juos kažkam po nosimi ir sakyti - priimkite pas save į mokyklą. Tad, nusprendžiau, kad lieku Kristoforkėje. Kad ir kaip erzintų daugelis dalykų, bet tokį sprendimą motyvuoju tuo, kad atkentėjau du metus, tai atkentėsiu ir dar paskutinius du. Tad pasakiau auklėtojai, kad vis dėl to lieku, tai ji apsidžiaugė, tik sako, kad būtinai turiu susiimti ir jog ji tiki, kad galiu mokytis žymiai geriau (na taip, galiu, bet tingiu). 

einam storyn, einam. 

Antradienį - paskutinis egzaminas - matematikos. Su parabolėm, kurių be abejo bus, jaučiu, kad labai labai susimausiu ir negausiu gerų balų. Bahahahm.

O vakar vakare tokia neapsakoma nostalgija kažkam užplaukė... Prikirtau čipsų poką, vaflių, siemkių ir t.t. Na, maistas man yra tiek geriausias draugas, bet ir didžiausias priešas.

Visai norėčiau visą savaitgalį praleisti namie, niekur neeiti ir tik filmus žiūrėti bei noulaifinti. Daug veiklos. Tikrai turiu gyvenimą. O taip. Tikrai.