26 sausio, 2013

Kol kas

Esu neapsakomai laiminga. Neįsivaizduoju kaip tai išreikšti. Kokia forma, kokiais žodžiais.


Netyčia šiandien susitikau vieną draugę stotelėje. Trumpai šnektelėjom. Ji kone apstulbusi buvo, kad aš tokia laiminga.
Tada dar su viena drauge pasišnekėjom. Tiesiog galiu pasakyti, kad noriu būt laiminga kiek įmanoma ilgiau. Nusibodo liūdėti. Net jei ir reiks paskui kentėti, dabar esu laiminga ir man to pilnai užtenka. 
Kiek viską esu savo trumpame gyvenime planavusi, niekas nesibaigdavo gerai. O visi netikėtumai džiugindavo. Šįkart ne išimtis. Aišku pastebėjau vis daugiau minusų savyje. Būtina mažinti pilvą. Tiesiog būtina. Bet neturiu tiek valios. Galėčiau vėl badauti, bet tik ne sportuoti. Va badavimas padėjo - atsikišo klubų kaulai (hip bones <3 ). Jis sakė, kad jam jie patinka. Labai gražiai atrodo. Man irgi tai gražu. Tad va toks, bent vienas badavimo pliusas.
KOL KAS. Viskas yra gerai. Noriu, kad ir būtų ateityje gerai. Bet jei nebus. Nesvarbu. Svarbiausia, kad dabar yra nuostabu viskas! Tiek.


22 sausio, 2013

Antradienis + greitasis aguonų saldėsis (receptas apačioje)

Sakyčiau pakankamai nuobodus antradienis. Arba kitaip tariant - ne toks, kokį planavau. Deja. Na, bet ką padarysi - visko būna šiam pasaulyje.


Nepaisant visko (pakankamai liūdnos dienos, nuolatinio miego troškimo), pasistengiau išpešti iš likusio laiko, kiek įmanoma daugiau. Tad  pasigriebiau receptų knygą ir pradėjau ieškoti kokio nors recepto, bet svarbiausia, kad namie būtų visos sudėtinės dalys. Tiesiog tokiame stingdančiame šaltyje nosies iš namų, dėl kokių nors produktų, kišti nesinori. Praverčiau visą Beatos receptų knygą. Prisijuokiau iš nesąmoningų dalykų, bandymo hiperbolizuoti savo žodžius.
Namie buvo aguonų mišinys, specialus, jau parengtas pyragams. Tad reikėjo kažką su juo daryti. Tiksliau turėjome pusantro pakelio. Ganėtinai ribotos galimybės. Visiems receptams vis ko nors trūkdavo. Prisijuokėm su mama iš tos knygos. Ji pasakė, kad atrodau apgailėtina, tiesiog sėdėdama ir žiūrėdama į paveiksliukus. Neradusi nieko, nulėkiau prie galingojo interneto. Susiradau pirmą pasitaikiusį receptą aguoninio pyrago (toks, kokį valgo per Kūčias) ir pradėjau gaminti.
Pagal receptą man nieko nesigavo, todėl, kaip kad man ir įprasta, pradėjau improvizuoti. Ir gavosi PATS SKANIAUSIAS mano pagamintas pyragas! Šypsena iškreipė veidą, o akys tiesiog blizgėt iš laimės pradėjo.
Todėl pagalvojau, kad pabandysiu atkurti viską, ką dariau.


RECEPTAS (Greitasis aguonų saldėsis)

PRODUKTAI:

Tešlai: 

4 kiaušiniai;
1 su puse stiklinės cukraus;
1 stiklinė miltų.

Įdarui:
Pusė pakelio paruoštų kepiniams aguonų (~100g);

Pusė citrinos sutarkuotos žievelės;
Pusantro arba 2 šaukšto(ai) margarino (galima ir sviesto, bet tiesiog turėjau margarino tik).

Pasiimti du indelius - vienas baltymams, kitas tryniams. Tad vienus nuo kitų atskirti. Tuomet stiklinę cukraus išplakti mikseriu su baltymais. Dar pusę stiklinės cukraus išplakti su trynių mase. Paimti didelį indą ir įpilti trynių gautą masę, baltymų masę ir miltus. Viską išmaišyti iki vientisos masės. Orkaitę įkaitinti 200C temperatūroje. Dalį tešlos supilti į kvadratinę formą, kuri turi būti išklota sviestiniu popieriumi (neturėtų gautis labai storas sluoksnis supiltos tešlos).  Įdėti į orkaitę ir tegul kepa, kol paviršius nebebus visiškai skystas.
Kol pyrago apačia kepa, reikia padaryti įdarą. Ištirpinti margariną (sviestą), tiesiog pašildyti iki skystos konsistencijos mikrobangų krosnelėje. Aguonų mišinį sumaišyti su citrinos žievelėmis (sutarkuotomis per smulkią tarką) ir ištirpintu margarinu (sviestu).
Kai pyrago apačia bent kiek sutvirtėja, išimti iš orkaitės ir padengti paviršių įdaru. Ant įdaro išpilti likusią tešlą ir toliau dėti kepti. Žiūrėti kai pradės po truputį kilti pyragas, po kiek lako patikrinti su mediniu smeigtuku ar jau iškepė ir jei taip - traukti iš orkaitės ir pasigardžiuojant suvalgyti!
Jeigu nemėgstate labai saldžiai, tai galite dėti perpus mažiau cukraus. 



Amm, gal tiek. Tikiuosi, kad teisingai užrašiau viską, ką dariau. Skanaus.





21 sausio, 2013

Nes jie nenori

Neįsivaizduoju ar gerai ar ne, kad atsirado žmogus, dėl kurio man yra daugiau minčių įvairiausių, negu dėl savęs pačios ar savo bevertės ateities. Nuolat kirba mintys - kaip jam sekasi, ar jam gera, ką jis veikia, ar neliūdi dėl nieko, ko trokšta... Norisi viską žinoti ir būti šalia. Bet tuo pačiu bijau... Kad su savo tokiu elgesiu labai greitai jį atstumsiu. O to mažiausiai noriu. Nesinori labai lįsti į akis. Nesinori nusibosti.


Kuo toliau, tuo labiau tampu savikritiška. Neįtinka man mano elgesys, būdas, pomėgiai, įpročiai... Niekas neįtinka. Nesijaučiu pakankamai išmintinga, protinga ar patyrusi savo amžiui. Po galais! Po trumpų penkių mėnesių man jau 18 metų! To visiškai nesijaučia. Džiaugiuosi iš dalies, kad ant popiergalio pagaliau bus parašytas tas skaičiukas ir su ta teise galėsiu pirktis tai, ko anksčiau negalėjau. Pagaliau.
Bet iš esmės jaučiuosi truputį geriau, kadangi vis mažiau galvoju apie save.
Taip norisi ką nors sukurti - eilėraštį, improvizaciją, portretą nupiešti. Ką nors. Bet esu didžiulė tinginė. Tą visu šimtu procentu pripažįstu. Tik nežinau, kaip pasitaisyti ir pakeisti padėtį.
Eisiu gal jau geriau. Pabandysiu ką nors rytojui pasiruošti. Toliau sau nervus patampysiu, nes jis neatrašo. Taip, tai tikriausiai labai kvaila. Bet ką jau padarysi - kartais būnu ir tokia.