Penktadiens jau ryt!

Ir va, dar viena savaitė iškęsta!
.
.
.
Tiek daug minčių sukasi galvoj. Maniau, kad išsiliesiu čia, liūdnai arba linksmai, bet nieko. Visai. Bendraut nesinori. Tiesiog grįžt namo, sėst prie kompiuterio ir taip sakant noulaifinti. Yeah.

Vėl čia aš!

Žinot, pradėjau grūdintis. Karštu, šaltu, karštu, šaltu ir t.t.
Dar kas pasikeitė: geriau mokausi - susikaupiu per pamokas, viską deduosi į galvą ir netgi darau namų darbus! Tik šiandien ne visus atlikau, nes dirbt turėjau.
Mmm.. Pradėjau eiti iš proto dėl coca-colos... Baisu darosi, nes tai nėra gerai.

Praeitame įraše minėjau keletą dalykų, kuriuos bandysiu įvykdyti... Kol kas visai neblogai sekasi:

• nepraleidinėju pamokų;
• mažinu valandų skaičių prie kompiuterio;
• mokausi geriau;
• tveriu vis dar iki vasaros.

Tokius punktus vykdau ir esu gan laiminga. Dėl mokslų, tai niekad dar nebuvau radus didesnės paskatos mokytis negu va šitai: geriau mokausi > pasikeliu visus pažymius > pereinu į kitą mokyklą. Netgi mintys apie ateitį, kokį darbą turėsiu, kur stosiu, manęs taip neskatino mokytis, kaip, kad va ši motyvacija. Pastebėjau, kad visai įdomu mokytis. Rimtas bajeris žinokit.
Po truputį mažėja valandų skaičius praleistas prie kompiuterio. Džiugu.
Nebesimuliuoju. Sunku labai dėl to, nes metai iš metų buvau absoliuti simuliantė. Per mokslo metus būdavo vos kokios 3 ar 4 savaitės, kai išvaikščiodavau pilnai pamokas, nenusimuilindavau ir nelikdavau namie. Bet aš kaip nors. Stengiuosi.
Ir kas be ko, vis gyva mintimis apie vasarą!



O iš labiau asmeniškumų.. Hmm. Nieko naujo. Na kas pas mane galėtų būti naujo širdies reikaluose. Buvo tokia vadinamoji "Skinny love".
Ir deja, bet reikalai nejuda iš vietos. Kuriu ir turiu galvoj kelis planus, kaip išsiaiškint kas ir kaip, bet nesinori skubėti. Plius, dabar kaip mokytis pradėjau, tai nelabai ir liktų laiko draugystėms ir panašiems dalykams - aš net laiko fotografuot nebeturiu.

Ehh. Sunkus tas gyvenimas, kai tau du kart aštuoneri...

Laikas keisti save, pradėti nuo savęs.

Sveiki. Taip, gan ilgai nerašiau. Tačiau pagaliau išauginau savyje tokią idėją...
 reikia pagaliau pirmai daryt ką nors. Kiti už mane to nepadarys. Mano kaltė, jei man nesiseka, jei nespėju ko nors padaryti. Aš atsakinga už savo laiką - kaip jį praleidžiu, kam jį paskiriu. Turiu pareigas, turiu jas atlikti. Aš - sistemos dalis. Nebesistengiu ištrūkt.


Taigi mane sistema palaužė. Gyvenimas palaužė. Nuo šiol teks kaltinti save. Įsisupsiu į sistemą ir tapsiu eiliniu varžteliu šioj nuobodžioj kasdienybėj. Na, o kas gi man belieka. Išgyvent juk reikia? Reikia. Nenoriu kurti meno, būti kūrėja, kol jausiu nepriteklių. 
Gyvenu dabar tokiom mintimis:

1. mokausi kaip tik galiu geriau;
2. pereinu į kitą mokyklą;
3. ištveriu iki vasaros;
4. perskaitau bent vieną knygą;
5. išmokstu fotografijos specifikų;
6. mažinu valandų skaičių prie kompiuterio;
7. baigiu praleidinėt pamokas;
8. susireguliuoju miego laiką - bent šešias valandas per parą.

Tai va taip. Vat, noriu išeit iš savo dabartinės mokyklos. Neištversiu ten ilgiau. Žmonės visai nieko, bet dauguma mokytojų ant manęs užsisėdę, vadina pasikėlusia, nors jie patys per pamokas nelabai ką ir dėsto. Pašneka apie tai ką girdėjo ir matė vakar televizoriaus ekrane, autobuse ar troleibuse nugirstus pokalbius atpasakoja ir iškelia savo nuomonę į pirmą vietą. Dar bėda tame, kad aš vis sakydavau, kad va nemoka normaliai dėstyti pamokų ir panašiai. Taip, nesugeba, bet kai tų mokytojų asmeniškai paprašai, kad atskirai nuo visos klasės paaiškintų tą ir tą dalyką, tai jie tai padaro ir išmoko žymiai geriau, negu visą klasę vienu metu. Keista pasidaro man tada. Dauguma iš jų tiktų dirbti korepetitoriais, bet ne mokytojais klasėse, kur mokinių 25-30.
Bandysiu iškalt viską. Visą mokomąją medžiagą. Keli mokytojai mums tiesiog tiesiai šviesiai ir pasakė:
- Jūs tiesiog iškalkit viską ir tiek. Kas čia tokio? Negi jūs manote, kad jums viso šito prireiks gyvenime?
Tai va taip mes esame motyvuojami mokytis. Nuostabu. 
Labai labai labai tikiuosi, kad pavyks pereiti į kitą mokyklą.
Tik nežinau, kaip susikaupt, kai galvoj tik šniokščia jūros bangos, o akyse spigina saulė, o kūną šildo karštis. Vasaros!