O. Gi mano 17'asis artėja! Ir sugalvojau normaliai atšvęst. Rimtai - tūsą padaryti. Tereikia gero oro, be lietaus. Vieta - sodas. Svečiai - daug, kviečiau daug, tik klausimas, kiek iš jų galės.
Po to liepos pusė mėnesio turėtų būti chill'as, tiesiog namie, centre arba su draugais. O po to Nida ir iškart po jos Prancūzija! Ech, vasara didžioji tu!
Kadangi birželis jau taip stebina, tai iš liepos prašysiu meilės mėnesio. Gal kas nors. Ir ta nemiga! O! Jau kaip zombis jaučiuosi. Paakiai pajuodę, veidas lyg pragertas atrodo. O kojos, o pilvas. Nieko gero iš manęs neliko! Na, bet jeigu dar kasdien susirandu naujų draugų, tai dar vadinasi kažkuo traukiu, kažkas manyje dar liko tikriausiai.
Kai anksčiau man visai patikdavo nuotraukos, kuriose esu aš, tai pastaruoju į naujai fotografuotas, nebegaliu net pažiūrėt. Kažkokia išsivėpusi, negalinti ramiai pabūti, šnekanti.
Šiandien atestatus teiks. Nežinau, net ar laukiu ir ar noriu eiti. Bet teks. Nueisiu, pakvies mano vardą, nueisiu prieš visą salę pilną žmonių ir pasiimsiu savo 10'os klasės baigimo atestatą.
