Kaip aš praleidau paskutinę 2011 metų dieną

http://i-just-mentally-fucked-you-and.tumblr.com/post/15083525984/how-i-spent-the-last-day-of-2011 Taigi, istorija angliškai, parašiau savo Tumblr bloge. Tingiu versti į lietuvių kalbą. :) Gerų ateinančių metų.

Vakar buvau....

...krepšinio varžybose. Žaidė Lietuvos Rytas prieš Sakalai. Net neturėtų kilti klausimas kas laimėjo.. Aišku kad Lietuvos Rytas! Sakalus sutriuškino rezultatu 106 : 65. Visai įdomu buvo. Tiksliau man patiko tai, kad prigaudžiau gerų akimirkų iš rungtynių. Bent jau man taip atrodo, kad gerai.
Mhm, noriu dar apie fanus abiejų komandų parašyt. Ne, ne apie tuos kurie va kaip aš tiesiog sėdėjom, žiūrėjom ir plojom kai pataikydavo mėgstama rinktinė. Noriu parašyt apie tuos, kurie stovi per visas rungtynes ir skanduoja himnus apie savo komandą ir kaip ją myli, bei tuo pačiu keikia priešininkus. Lietuvos Ryto fanai pasirodė mandagesni už Sakalų fanus. Nors žinot ką, tie Sakalų fanai man buvo tiesiog gryni BC Žalgirio

 fanai - tiek spalvomis ir panašiai. Na ką žinau, man tokie 'fanai' nepatinka. Visiškai. Jie tik parodo kiek jų  smegenėles yra pažeidęs išgertas alus per varžybas, baruose ir namuose pupsint prie televizoriaus dėžutės.

Past past past

Pagooglinau kaip greičiau ir lengviau daryti namų darbus... Žiūriu , žiūriu ir viena iš nuorodos antraščių skambėjo labai viliojančiai: 15 things kids can do instead of homework. ( http://davidwees.com/content/25-things-kids-can-do-instead-of-homework ).
Taigi aš, aišku nesusilaikiau ir paspaudžiau... Tokia nostalgija užklupo, kad ne tas žodis (na peržiūrėkit tą nuorodą, gal ir jūsų vaikystė buvo tokia). O dabar, nei mano dvi sesės, nei brolis, visų tų dalykų nėra patyrę... Liūdna dėl jų kažkaip pasidarė... Jų vaikiškas smegenėles (2000'ųjų ir gimimo ir jaunesni) pudruoja vien tik televizija, kompiuteris, keiksmažodžiai ir nešvankybės lendančios iš mūsų visuomenės. Vargšai jie tiesiog.
Jau ketvirta valanda, kaip aš bandau prisiruošt namų darbus paruošti - netgi sąsiuvinį išsitraukiau vieną...

Pastaruoju metu aš...

... jaučiuos tuščia. Tikriausiai dėl šalčio lauke ir nešildančių radiatorių. Gerai jaučiuos tik dirbdama, fotografuodama arba tiesiog grodama improvizacijas pianinu. Būna kartais dar kokį piešinį nupeckioju. Bet čia labai jau retai - tam reikia kaži kokios specifinės nuotaikos ir speigiančio vėjo už lango.
Mano galva tuščia, lyg iš anekdotų, kurie pašiepia blondines.
Neturiu jokio tikslo. Jeigu nueinu į pamokas, tai tiesiog atsėdžiu ten ir išeinu. Grįžus namo prisigeriu. Ne, ne alkoholio, kaip tikriausiai pagalvojot. O prisigeriu kelis litrus kavos. Stiprios. Tada taip gera pasidaro, jaučiuos tokia laisva - atrodo kalnus nuverst galėčiau. Bet negaliu. Už lango tamsu. Tiesiog ten, kitapus tamsu ir šalta.

Šiek tiek off topic, bet pastebėjau, kad vis dėl to turiu papus. Linksma, ane? Tereikėjo apsirengti aptemtą ir ryškią (raudoną) maikutę. *Awesome*... 

Toliau. Pastaruoju metu beveik išmečiau visą rock stiliaus muziką. Tiesiog. Nebesižaviu ja.

Mano mamai kažkas nutiko. Pradėjo rūpintis manimi. Net keista pasidarė. Pyksta, kad pamokų nelankau, o aš jai sakau, kad ten vis vien nieko neišmokstu - tik galvą ten paskausta. Nebeleidžia pas draugus, klausia kada grįšiu, bet kai grįžtu iš darbo namo apie 23h. tai kažkaip tik labas pasako žiūrėdama į televizoriaus ekraną - net neatsisuka. yay...

Nežinau net. Tiek daug norėčiau dar rašyt, bet pirštai nutirpo, tai va ir sakau iki.

Pyktis

Kuo toliau, tuo dažniau apima pyktis. Nebegaliu jo kontroliuoti. Bandau eiti visiems per galvas - kartais pavyksta, kartais ne. O kai nepavyksta, pasiuntu tiesiog ir galvoj, mintyse išplūstu visais žinomais keiksmais tą žmogų, bet kai paklausia ta pati persona kas nutiko, tai aš tik išmetų šypsnį ir sakau:
-Nieko, viskas tiesiog nuostabu.

Goš... Nebežinau dėl ko gyvent, visai nebeturiu tikslo. Rytais keliuos be jokio tikslo, valgau, geriu, nors visai to nenoriu. Kasdien vis ta pati rutina. Tai tiesiog žudo! O dar visa sistema kuri mus supa. Kartą su mama apie tai šnekėjau, apie sistemą. Ji man pritarė, bet nedrįso ko nors daugiau pasakyti. Mes visi esame valdomi. Pirmiausiai kas mus valdo, tai komercija, visokios reklamos, spindinčios vitrinos, 'naujausios' mados, kurios kartojasi ir kartojasi. Paskui mūsų mintis valdo vadinamasis elitas, kuris iš esmės ir pats yra valdomas. Tad mus valdo dar ir tie, kas turi įtakos elitui. O mes, eiliniai žmogeliai, tiesiog einam kasryt į mokymo įstaigas ,kur puikiai yra kalama į galvas sistemos idėjos, į darbus, kuriuose visi iš esmės yra vienodi, skiriasi tik apranga, plaukų spalva ir panašiai. Damn, galėčiau visą šitą tempti iki pat jankių šalies, iki naftos ir arabų šalių. Bet dabar aš to visai nenoriu - nemėgstu labai išsiplėsti. Čia visai kaip per lietuvių kalbą:
-Mokiniai, jūs turite parašyti 200-250 žodžių, antraip dvejetas.
Kitaip sakant nėra atsižvelgiama į kokybę, o yra žiūrima tik į kiekybę. Ir tas beprasmis rašalo, popieriaus ir kas svarbiausia - laiko švaistymas nėra mums į naudą. Na, tai yra į naudą tik popieriaus, rašalo gamintojams, akinių gamintojams ir pnš... Suklūstat ir galvojat - o kodėl ši, kaži kokia Aušrinė, mini čia akinių gamintojus? Pasakysiu iškart. Mokytojai tikrina mokinių darbus, jiems dėl to suprastėja regėjimas, tad jiems reikia akinių. Tai va, matot kaip viskas paprasta. O va matydama visą šitą kiekvieną 'mielą' aš siuntu, prarandu norą ką nors daryti. Tiksliau nebenoriu daryti to, ko iš manęs yra tikimasi, ko reikalaujama. Gal ne aš viena tokia esu šiame gyvenimo fronte.

Ką žinau... Rutina užknisa. Nepatinka tai, kad reikia viską duoti valstybei ir paskui jau net pats nebesi tikras dėl savo ateities. Kodėl negalim visko ko uždirbom laikyti sau? Kodėl reikia mokėti už sveikatą ir panašius mokesčius? Gal būtų galima paprasčiau, kad kiekvienas turi atskirai savo pinigus, savo gyvenimą. Jei reikia kokių nors gydymo paslaugų ar panašiai, tai tegu iš savo susitaupytų pinigų ir gydosi. Va. Jau prasideda pyktis sklisti iš jūsų į mane. Nepritariat man? Ne? Nu ir gerai. O aš sau toliau tęsiu. Jums priklauso žymiai daugiau, jūs galit gyventi žymiai geriau. Bet ne. Atrodo, kad visi gyvename taip, lyg nenorėtume gyventi geriau, paleidžiame šansą iš rankų, tiesiog kaip katik pagauta didžiulė žuvis išslysta spurdėdama iš rankų. Mokat už savo sveikatą kas mėnesį, ane? Bet kai realiai prireikia gydimo, jūs gaunate tik špygą iš valstybės - mokėkitės patys  DAR KARTĄ už save. Va tokiais atvejais tik ir tenori pasakyti FUCK YOU ALL. Džiaugiuos, kad man kolkas pačiai nebuvo iškilusios problemos su sveikata, bet ką gali žinoti. Užtat mano šeima turėjo kitokių problemų, dėl kurių tiesiog netekau visos vaikystės. Šitos temos irgi nelabai norėčiau kabinti. Tiesiog tai susiję su mano tėvu, o jis yra paskutinis paršas. Tiek. Daugiau neturiu ko pasakyti.

Noriu pabėgti nuo visko, nepalikti nė pėdsako savo, pranykti kur nors miškuose, laukuose ir gyventi. Tiesiog gyventi ir jausti laisvę. Jokių teisių ir pareigų. Tiesiog AŠ.

Nusibodoooo

VISKAS NUSIBODO._U_Ž_K_N_I_S_O_! ... Nieko nebesinori, visai visai.. Nei valgyt, nei gert, nei bendraut, tik miego, filmų, muzikos, kelių gerų draugų, fotografavimo - tik tiek man tereikia! :)

Whoops!

Kaip greitai praėjo pirmadienis, net keista :) Bet vis vien jaučiuos tokia išsunkta, net nežinau kodėl.
Per kūno kultūra nagą nusilaužiau ir kitos rankos pirštą kažkaip susižeidžiau. Tai mokytoja davė tokį labai fainą vaikišką pleistrą su paveiksliukais :} Bet jis labai blogai lipo, tai išbuvo ant piršto vos kelias pamokas
-__- .

IKI VASAROS LIKO 193 DIENOS!!! Dar atimkite iš šito skaičiaus savaitgalius, tai jau gal kokios 160dienų lieką ir dar būsimų atostogų dienas, ir kitokių išeiginių, laisvadienių ;DD Tai liko maždaug 140 darbo dienų!!!  Laukiu nesulaukiu!

Kuo toiau, tuo mažiau fotografuoju, net liūdna darosi dėl to :(

Bet ką čia apie liūdnus dalykus.. Tai, kad linksmo nelabai ko ir yra net :D Eh. Nu viskas, baigiu čia nervintis dėl visko. Kaip sakau visiems ir sau kartoju - su laiku viskas susitvarko. Tikiuos. :)

Tik tiek ;>

Kai kas pasikeitė

Aš ir vėl čia.. Nuo pirmo post'o čionais kai kas pasikeitė:

• facebook'ą vėl turiu;
• vaikino vis dėl to noriu.

So yeah... Tik tiek šiam kartui. Ah, na dar foto vieną įkelsiu, man labai patinka :}

Pačiūžom pasikaustėm

Po kelių mėnesių trukę mamos įkalbinėjimai su manimi ant ledo pačiuožinėt, šiandien pagaliau išsipildė! Taip gera buvo: slysti, šaltukas veidą liečia ir viskas taip nuostabu. Bene pirmas kartas, kai per visą seansą čiuožimo nei karto nenukritau. Kai viskas baigėsi, mama sako:
-Na va, pagaliau pamačiau, kad buvai laiminga. Ar sakysi meluodama, kad tokia nebuvai?
Tai nereikėjo man nei meluot, nei ką, o tikrai nuoširdžiai - man buvo labai gera.

Įspūdžiai, kuriais noriu pasidalint

Sveiki. Tika baigiau žiūrėt filmą 'Se7ven'. Labai labai patariu visiems jį pažiūrėti. Gilus, prasmingas ir tikrai priverčiantis susimąstyti filmas. Gal dabar pagalvosit, kad oj, neįdomu bus ir bla bla bla.. Visiškai nėra nuobodu! Kiekviena sekundė įdomi. KIEKVIENA. Tu vis žiūri, žiūri, bandai atspėti kas gi bus toliau, bet pamatai tai, ko tikriausiai net giliai pasąmonėj nesitikėjai. Vieni geriausių filmų ir buvo sukurti 1990-2000 metais. Šis - 1995'ų (kaip tik mano gimimo metais). Nuostabiai filmo nuotaikas, netikėtas emocijas perteikia žinomi aktoriai Morgan Freeman ir Brad Pitt. ( http://www.imdb.com/title/tt0114369/ )

Ir dar vienas filmas  kuriuo norėčiau pasidalinti su jumis:

'The Virgin Suicides'. "99ųjų. Mistiška romantinė drama. Filmo pabaiga privertė mane pagalvoti: dėl ko čia esam? Tiesiog sugebėjau suprasti ir atrasti tokį klausimą. Istorija pripildyta neišsakytų minčių, sudėtingos situacijos ignoravimo ir įsikabinimo į vieną tiesą. Filmo siužetas ir veiksmas plėtojamas remiantis religiniais motyvais. Kol galiausiai pamatome, kad nereiktų įtikėti vieną dalyką, o jei jau aklai lakstome pagal vieną ir tą pačią idėją, kuri gali būt labai gražiai pateikta, mes nepamatome tikrosios situacijos. O vėliau toks žlibumas nesibaigia gerai.

Va, dar prisiminiau filmą 'The Requiem for a Dream', taip pat, tikriausiai dauguma jau esat matę 'Green Mile', 'Forrest Gump'. Tikriausiai galėčiau dar ne vieną įdomų, įtraukiantį filmą čia paminėčiau, bet bėda mano ta, kad nelabai mano atmintis gera ir tai mane lėtai žudo.

Tai tiek. Gero savaitgalio, praleiskit jį prasmingai, bent jau aš tai manau, kad neiššvaistysiu šio savaitgalio veltui.

Taigi, mokytis visai nesigauna... Bet užtat kokių dainų atradau.. Na aš jas žinojau, tik kažkaip jos trunijo kažkokiam tolimam mano smegenų kampelyj. O dabar taip gera prisiminus. Tad va kelios iš jų:

Labai žodžiai man tinka, reiktų lytį pakeist, bet esmę tai pagaunat:

http://www.youtube.com/watch?v=yKZHY6mYNBE
^^Keistuolių Teatras - Visi Porom (Senbernio Daina)

ir

http://www.youtube.com/watch?v=sb4UVxGJBPc
^^Marijonas Mikutavičius - Aš Miręs.
Ši daina tai mane ilgus metus lydėjo. Dar diską Marijono turiu, o ši iš viso albumo buvo pati mėgstamiausia. Pasileisdavau garsiai ir dainuodavau. Buvau gal kokių 10metų, bet jau žinojau, kad tai 'mano' daina. Žinot gi tokį jausmą, lyg tai būtų jūsų sielos balsas, kuris vis bando išsiveržti. Dabar atrodo lyg plyštu iš vidaus, taip ir norisi išpildyti dainos žodžius. Tik tik tik tik tik tiksis...

http://www.youtube.com/watch?v=AG-eq1vkL0E&feature=related
O ši jo daina man tiesiog tokia jausminga. Nors mokyklos dar nebaigiau, bet jau sukelia jausmus.

http://www.youtube.com/watch?v=Ve14Cuu9YPo
Šios Alinos Orlovos dainos paklausau rytais ir taip gera ir ramu pasidaro. Kaži kaip optimistiškai nuteikia mane.

Ir dar daug daug daug, tiesiog begalybė dainų kurios man patinka. Visokiausių stilių: repas, rokas, metalas, klasika, džiazas, bliuzas, minimal electro, ambient and so on...

Ehh.. Dar rašinį rytojui parašyt. Nieko nespėju. Atimkit iš manęs internetą ir kompiuterį! Just joking. Take care!

So yeah. Stereotipai ir panašūs dalykai

- Kaip sekasi?
- Gerai.
- Kaip jauties?
- Puikiai.
- Aušrine, tu meluoji?
- Taip.

Ohh, ir beveik kasdien būna panašūs pokalbiai su draugais. Mhm... Gal nėra jau taip viskas blogai. Po šiek tiek juoktis ir šypso*tis pradedu. Matau daugiau gerųjų ir spalvingesnių dalykų gyvenime. Tada jausmas toks awesome būna tiesiog. Bet jei jau pervargstu ką nors bedarydama, tai net kelių dienų prireikia atsigauti. Užknisa.  Labai.

Atrodo, kad su mama kuo toliau, tuo labiau randam bedrų temų ir taipogi pastebim kiek aš daug iš jos paveldėjau  - charakterio bruožai, geras ir gan subtilus, ramus, bet tuo pačiu ir šiek tiek laisvas, bei pašėlęs skleidžiamas nuo savęs šarmas ir energija. Abi mokam išklausyt žmones, todėl dauguma mum mėgsta išsipasakoti. Mumis pasitiki. Ir man tai patinka, labai. Retkarčiais būna, kad pabosta klausytis, bet ką jau padarysi, kol pasitikėjimas yra, tai geriau jo neišmėtyti į visas puses. Tai vat.

Emm.. Kas čia dar *labai įtemptai galvoja*...

Ahh! Vėl tas keistas jausmas būna, kai pagaunu save kiekvieną akimirką galvojant apie vieną žmogų, tik jau pati abejoju, ar dar jis apie mane bent kartais pagalvojau. If not... well.. fuck it!.. Goš... Bet neišeina nei susikaupti, retai girdžiu ką man kas nors sako, trankausi į daiktus, o šiandien net kojos suspiynė, bet ten jau kita istorija, visiškai debiliška. Taaaad... Tuščioj mano galvelėj sukasi tik vienas vardas su pavarde. Ir viskas. Daugiau ten nieko nerastumėt. Galvoju, kad turėjau gimt blondine, nes kartais tokia tūpa būnu taip sakant. Čia gal prie šito tokį anekdotą parašysiu, tika prisiminiau:
Kalbasi brunetė, raudonplaukė ir blondinė. Brunetė sako:
- Aš būsiu pirmoji moteris atsistojusi ant Marso.
- O aš būsiu pirmoji moteris žengusi ant Veneros, - įsiterpia raudonplaukė.
- O aš ant Saulės! - sušunka blondinė.
- Taigi sudegsi tu ten! - atkerta brunetė ir raudonplaukė.
Blondinė:
- Nu nebūkit durnos! Taigi naktį eisiu...

So yeah.. Mėgstu anekdotus apie blondines, bet nieko nenoriu įžeist, nes pažįstu protingų blondinių. Tiesiog tai iš esmės eilinis stereotipas ir tiek.

Random dar toks užplaukė. Kava ar arbata? KAVA! KAVA! KAVA! Bet tik tokią kokią darbe pas mamą geriu arba kurią namie pasigaminu pati. Na dar pas draugę vieną kavos aparatas nuostabias kavas gamina. Bet kavinėse tai neužsisakinėju kavų ir panašių gėrimų. Ten kažkaip man nelabai patikimai atrodo. Kavinėse geriau mano manymu užsisakyti kokių nors gaivių gėrimų - sulčių, kokteilių - arba arbatą (tik žalią ir plikomą).

OOOOOOOhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhhh! Rytoj P-E-N-K-T-A-D-I-E-N-I-S! Pagaliau, o tai taip pervargau per šią savaitę, tiksliau per kelias dienas, kad net keista. Jau vien pirmadienis išvargino labai.
Bandysiu susikaupt ir pasimokyti ką nors, nes reikia pažymius keltis kaip nors ir bent jau fiziką iki teigiamo pažymio nutempt. Soooo... Iki kito parašymo. ;}

Nekenčiu trečiadienių

Dar vienas rytas kai pramiegojau. Baisu jau darosi, nesuprantu kodėl man taip... Atrodo, kad nueinu kaip visada maždaug vidurnaktį miegot, bet ryte žadintuvų visai negirdžiu, į nieką nereaguoju. Va šiandien atsibudau 7.14, lygiai tuo metu, kai turėčiau eiti pro autobuso duris ir ieškotis vietos ten. Bet šiandien to nebuvo. Pažiūrėjau kiek valandų ir užmigau vėl. Sapnavau savo tėvą. Nepatiko sapnas visiškai. Tikiuos, kad jo gyvai nepamatysiu daugiau savo gyvenime. Tikiuos.
Na, o atsikėlus iš lovos saulutė lauke šviečia, dangus giedras -  taip gera pasidarė!
Gal dar liko gražių dalykų šiam gyvenime.

Kai stogas Aušrinei važiuoja

O kada gi minutėlę laisvą atrasti?

 Bene pirmą kartą antradienis buvo toksai varginantis. Net keista. Visa tokia išsunkta jaučiuos.
Vakar tik ir galvojau - va, grįšiu namo, iškart namų darbus paruošiu, kambarį susitvarkysiu, o tik paskui prie interneto prisėsiu. Bet kur tau... Vos tik namo grįžau, tai pirmas padarytas dalykas - twitteris, youtube'as ir kiti panašūs dalykai.
Ir va dabar rašau čionais, nors namų darbai net nepaliesti guli dar *žvilgteli į monitoriaus apatinį dešinį kampą* nu joo... Neblogai, jau be divdešimt vienuolikta vakaro, o darbai jokie nepradėti. Nemėgstu trečiadienių, jiems tiek daug reikia mokytis - fizika, geografija, rusų... Nežinau kaip, nežinau, gal per pirmą pamoką - kūno kultūrą - susilaužyti pirštą ar dar ką nors, tai išleistų seslė namo, ot laimė būtų!
Ah, minėjau praeitam post'e, kad mėgstu fotografuotis. Gal dėl mėnulio ar dar dėl bala žino ko, bet tai užėjo noras pasifotografuoti, tai pasidažiau  lūpas ryškiai raudona, o akis ištamsinau su šešėliais ir fotografavausi ištisas dvi valandas! Ir žiūriu dabar foto, ir žvengiu, nors tu ką. Tokių juokingų nuotraukų yra, nes kai viena būnu, mėgstu pasimaivyti. Na, gal tiek, o gal dar vėliau keletą foto įmesiu :)

Labanaktis ir gero trečiadienio. :)

Gal nuo...

Taigi.. Sveiki gyvi visi. Manau pradėsiu nuobodžiai ir tradiciškai - o ko gi čia išsišokti.
Faktai apie mane:

• šiuo metu man yra 16'a metų ir beveik 5 mėnesiai;
• mokausi gimnazijos II'oj klasėj;
• išsitryniau facebook ir tuo džiaugiuos;
• aistra - fotografija;
• mano ausys gali patirti orgazmą nuo nuostabios muzikos;
• retkarčiais mėgstu ką nors sukurti - eilėraštį, piešinį;
• esu vieniša ir nedomina romantika bei, kaip sakoma - antrosios savo pusės paieškos (mane pagimdė pilną, o ne pusę);
• mano požiūris keičiasi kaip ir Lietuvos orai;
• nesu labai tolerantiška, ganėtinai nacionalsitė esu;
• mėgstu fotografuoti, bet dar labiau - fotografuotis;
• nagų spalvą keičiu kone kasdien;
• mėgstu žaisti žvilgsniais, ypač su nepažįstamais žmonėm;
• per parą miegu vidutiniškai 4'ias valandas;
• sąvarankiškai šiek tiek moku groti pianinu (ne iš natų), labiausiai patinka improvizuoti;
• šiuolaikinė muzika manęs nelabai traukia, aišku, būna išimčių;
• žavi mėlynakiai;
• mėgstu skaniai pavalgyti, o paskui pykti ištisas dienas dėl to ant savęs;
• mano akys mėlynos;
• karts nuo karto pažaidžiu tinklinį;
• nemėgstu degintis saulutėje vasaros metu, arčiau širdies nardymas ir šiaip plaukiojimas(ežeruose), o jūroje - nardymas tarp  bangų.

Va visai neseniai išsitryniau savo facebook'o anketą ir jaučiuos dėl to žymiai geriau (nolifinau ten 4'erius metus... -_-). Mano pažymiai mokykloje nėra itin geri, nes mėgstu naktimis pranolifnti, o paskui mokykloje miegot.

Gal karts nuo karto ką nors parašysiu čia, bet nemanau, kad tai truks labai ilgai, nes mano visi tokie pasižaidimai bloguose trunka dažniausiai vos kelis mėnesius. Žiūrėsim kaip bus čia. Tai gal tiek. :)