Mes visi sugadinti,
O aš gal labiausiai.
Ir klausiu - kaip elgtis?
Nerūpi man bausmės.
Kai baimės nelieka,
Autoritetų - nėra,
Kur žengt žingsnį;
Tuštybė čia pat.
Pakilsi nuo žemės,
Plunksnos išbiro;
Tu jūrą sau iškasei;
Kraujais aptaškei
Nueitą kelią lig šiol.
Suvilgei žemę lietumi,
Žaibus paleidęs iš dausų,
Perkūno galią pasivogęs,
Išjudinai apatiją;
Nuogybė džaivą šoka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą