Dar vienas rytas kai pramiegojau. Baisu jau darosi, nesuprantu kodėl man taip... Atrodo, kad nueinu kaip visada maždaug vidurnaktį miegot, bet ryte žadintuvų visai negirdžiu, į nieką nereaguoju. Va šiandien atsibudau 7.14, lygiai tuo metu, kai turėčiau eiti pro autobuso duris ir ieškotis vietos ten. Bet šiandien to nebuvo. Pažiūrėjau kiek valandų ir užmigau vėl. Sapnavau savo tėvą. Nepatiko sapnas visiškai. Tikiuos, kad jo gyvai nepamatysiu daugiau savo gyvenime. Tikiuos.
Na, o atsikėlus iš lovos saulutė lauke šviečia, dangus giedras - taip gera pasidarė!
Gal dar liko gražių dalykų šiam gyvenime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą