Nerūpi jau

Nei man, nei kitiems. Niekam neberūpi. Sėdim per pamokas, žvilgčiojam į laikrodį, lyg į kokį išgelbėtoją - sekundes skaičiuojam. Pagaliau. Pamiegojau vienoj pamokoj, bet deja, liko dar pasėdėt šešiuose nepatogiuose suoluose ant mažų ir girgždančių kėdžių. Nuostabu. Ir liko tik ši ir kita savaitė iki pirmojo semestro pabaigos. O man, kuo toliau, tuo labiau p*. Taigi. Heh, susigadinsiu tikriausiai viską dar labiau. Mokytojai gąsdina ir vis primena apie artėjančius bandomuosius egzaminus, bet kažkaip manęs, tai visai nejaudina. Duokit kad ir dabar - parašysiu ir atiduosiu. Tikrai nesiruošiu ko nors dar kaltis į galvą kelis mėnesius.

(Vakar man kai kas pasakė, kad sukūdau ir, kad iš manęs greitu metu gali nieko nelikti. Bet ką man daryti - namie maisto nėra, yra tik kažkokie šlykštūs kepti kopūstai, nuo kurių vieno kasnio vemt norisi, kažkokių šlykščių rūkytų dešrų, mielių,supelyjusios ir kietos kaip plytos duonos bei batono bei aišku, kaipgi mes be daugybės keisto turinio marinuotų ir prišindaliuotų stiklainiukų. Pasirinkimo nėra. Nuostabu. Na, bent jau figūrai gal į naudą išeis. Norėčiau, rimtai, labai labai norėčiau būti anoreksikė. LABAI.) 

Šiąnakt eilinį kartą miegojau keturias valandas. Ir taip jaučiu bus iki pat mokslo metų pabaigos šiokiadieniais. Tai visa diena tokia nurauta buvo. Nežinau net kaip daugiau išsireikšti. Bet ką žinau. Kai kurie mokytojai tiek namų darbų užduoda, lyg mes visai neturėtume gyvenimo, laisvalaikio. Jėga, ane?

Trampampampampam lialialialia, Aušrinei vėjai švilpauja galvoj!

Gal tokiom, eilinį kartą nelinksmom, tokelėm ir baigsiu. Tariu, -iki!


P.S. gan ilgai ši blogą rašau. Net keista darosi. Dažniausiai tokiais dalykais užsiimu kelias savaites, o po to tiesiog imu ir numetu į šalį.