Viskas. Nebežinau nei ką daryt, nei ko griebtis.
-vis ryškiau šviečia venos rankų srityje-
VAIKAS. Būsiu žvaigždžių stebėtoja! Būsiu archeologė! Būsiu aktorė!
KAŽKAS TARP VAIKO IR PAAUGLIO. Būsiu dizainerė! Būsiu menininkė! Būsiu architektė! Būsiu buhalterė! Būsiu keliautoja! Būsiu vadybininkė! Būsiu inžinierė!...
DABAR. Būsiu niekas!
 |
| šiek tiek mano meno. |
Taip. Va tokios tokelės. Labai norėčiau gyvenimą susieti su menais, tik žinau vieną - iš to normaliai nepragyvensi. Heh. O norėjau būti kažkada archeologė, bet mama pasakė, kad jau viskas atrasta ir nebėra ko ten kapstytis žemėse. Aš ja patikėjau. Mečiau tą mintį. Architektė. Nebe. Kodėl? Taip, žinau, kad labai perspektyvu, bet perėjus į naują mokyklą pamačiau, kad per technologijų pamokas nėra dėstoma braižyba, kas man buvo įprasta praeitoje mokykloje. Visos sritys susijusios su menais - mama liepė išmest iš galvos. Nuostabu. Tai ką. Vadybininke būt? Nenoriu. Jau ir taip tų vadybininkų taip sakant kaip
prišikta. Buhalterė lieka. Atmetu šį variantą. Jūs bent žinote kiek darbų užkrauna buhalterei?! Tiek popierizmo! Vasarą jau buvau buhalterės pagalbininkė ir dar net buhalterių kursus beveik tris mėnesius lankiau
(vienintelė iš visos grupės egzaminų neišlaikiau, o diplome parašyta tik tiek, kad išklausiau Pačiolio kursus. Ot tai, laaabai didelė nauda.). Daugiau nenoriu akyse regėt tiek popierizmo!
-Mama, būsiu benamė. Galėsi aplankyti mane tiesiog gatvėje, kartoninėj dėžėj. Negi tai nenuostabu?
-Užsičiaupk ir eik laiku miegot.
-Mhm...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą