O manęs. Trys dalys. Dėl ko badavau keturias dienas. Būčiau ir toliau, bet ryt turėčiau vartoti tai, prieš ką yra patartina pavalgyti. Taip. Eh. Taigi, mano badą sudarė trys dalykai - noras sulieknėti, bandymas išsireikalauti kai ko iš kai ko, alkio malonumas.
What? Alkio malonumas? Taip! Toks malonus jausmas, kai eini miegoti tuščiu skrandžiu, ryte vis dar jauti tą tuštumą, bet supranti, kad toji tuštuma nėra tokia tuščia, kaip tavo gyvenimas. Tad. Tiesiog malonu būna.Bandymas išsireikalauti. Šitas gali pasirodyti kvailas. Bet jis toks nėra! Tikrai. Mečiau sau iššūkį - nevalgyti, kol mama nepateisins pamokų. Kol neparašys raštelio. Vis dar neparašė. Ką jau darysi. Gal, jeigu atsidurčiau nuo išsekimo ligoninėj ar dar kur nors, ji suprastų, kad vis dėl to nejuokavau. Hmm... Tokia jau aš esu.
Ir galiausiai - noras sulieknėti! Damn, velniop siunčiu visus tuos, kurie sako, kad yra blogai nevalgyti ir badauti. Velniop ir tiek! Nes badavimas padeda. Labai. Aš sau pati pradėjau labiau patikti. Per kai kur sukūdau. Ir gerai. Pilvas jau nebe toks iššokęs, 'leškos' irgi apmažėjusios, o tarpas tarp jų padidėjęs (čia tokia mano svajonė didelė, kad ne tas žodis).. Gal net skruostikauliai truputuką įdubo, nes būti burbulu man visiškai nepatinka. Anei kiek.
Deja, yra ir minusų iš šito. Šiek tiek nervai pakriko, na bet tik biškiuką, nuo kelnių trynimosi į dubens kaulus, susidarė mėlynės (šitą tai skauda žiauriai)...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą