Tai va. Jau diena eina į pabaigą. Paso taip ir nepasidariau dėl tam tikrų aplinkybių, kurias labai norėčiau pamiršti. Bet to nepavyks.
Grįžus namo tiesiog negalėjau sėdėti prie kompiuterio. Nenustygau vietoje. Labai troškau išsikrauti. Sumaniau - pabėgioti. Apsirengiau, truputį bijojau sušalti, ir išlėkiau. Bet tiek mažai pabėgiojau, kad ne tas žodis. Vaje, visai praradau sportinę formą (na, dar klausimas ar tokią apskritai turėjau kažkada). Tad tiesiog pasivaikščiojau viena. Po miškus. Nusibodo. Nuėjau į savo pamėgtą pievą ir atsiguliau. Ir taip neapsakomai gera buvo. Atrodo - sustojo laikas. Toks pakylėjimas. Kažkur pusvalandį ten pragulėjau, visa apsišienavau, nes žolė dar tik po žiemos nespėję atsigauti blyškūs šiaudai. Atsistojau, išsikračiau visas tas 'žoles'. Paskambinau G. Susitikom. Aww, tai taip, dar geriau pasidarė. Kas be ko, iš pravažiuojančios mašinos sulaukėm 'pyypso', bet čia ir visą vasarą jau taip būdavo iš pravažiuojančių, tai mes tik lol abi ir toliau einam. Nieko ypatingo. Įprasta. Va. Va taip va sukasi viskas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą