23 rugsėjo, 2012

And here we go

Vienas jaukiausių savaitgalių. O dar kai toks oras.
Mmm...
Net nežinau ką rašyti. Tiesiog jaučiuosi taip gerai. Nepaisant to, kad jau vakar pasisveikinau su kasmetine sloga - tikiuosi jos viešnagė ilgai netruks.
Neseniai grįžau namo iš gimtadienio. Tai buvo vienas iš jau tų retų gimtadienių, kai niekas neprisigeria iki nulūžimo, kai ryte niekam  neskauda galvos. Tai buvo labai maloni ir jauki šventė. Begalė sušių, ryžių, keksiukų, obuolių pyrago. O prie jų labai lengvai baltas vynas. Ir taip gera. Net smailą norisi padėti :) Laikas nepastebimai greitai prabėgo!
Na, kas be ko, tokiu oru sugebėjau slogą pasigauti. Bet ką jau padarysi - nebuvo šaltojo sezono be ligų gi.
Vėliau vietoj važiavimo namo ir griuvimo į lovą, sumąsčiau nuvažiuoti ir aplankyti močiutės. Atvykau į ten kur ji dirba. Taip pasišnekučiavom. O, tik dabar prisiminiau kad davė man šokolado plytelę "Vilnius" - tai traukiu iš rankinės ir šlamšiu, ir dar labiau storėsiu. ech... Tokia jau mano dalia - valgyti ir storėti.
Bet šiaip labai gera nuotaika. Grįžus galiausiai namo, net su mama sugebėjau nesusipykti. O kaip tik pasišnekėjom - kaip sekasi ir panašiai.
Ramiai. Linksmai. Tyliai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą