... arbatžoles. Įdėk keturis šaukštelius cukraus ir užsakyk vėjuotą bei saulėtą rytą. Tada išjunk žadintuvą, nes prabudai visa valanda anksčiau. Pirmas žmogus su kuriuo pasisveikini - tai tu pats.
Šiaip tai tiesiog norėjau pasisveikinti. Sveiki. Tikriausiai sveiki, tikiuosi, kad nesiskundžiate sveikata.
Bandau pakeisti savo gyvenimą. Bent tiek, kad pati pastebėčiau. Gal labiau ne vien gyvenimą, bet keisti požiūrį, keisti save (vėl, vis dar..). Kol kas pradėjau nuo mažų dalykų. Dabar tikriausiai turėčiau pateikti pavyzdį savo veiksmų, minčių. Gerai. Nežinau kas šiandien darosi, po darbo man pradeda nelabai gerai darytis. Taigi, atsisakiau šokolado. Tiesiog. Nė kąsnelio daugiau. Taip pasielgiau iš dalies todėl, kad viliuosi, jog atspindys veidrodyje taps priimtinesnis. Viliuosi. O jei ne vien dėl šito, tai dar ir dėl to, kad gan normaliai išleisdavau pinigų šokoladams ir panašiems saldumynams. Bet tai iš esmės nėra labai lengva. Nes tiesiog įprotis valgyti saldumynus apie tai nepagalvojant. Skanu ir gerai. Ech. Tai vis bandau save pagauti, sustabdyti ir visus turimus saldumynus kraunu į dėžę nuo konjako. Būtų nuostabu, kad taip ištempčiau dar bent pusę metų - labai džiaugčiausi dėl savęs. Valios ugdymas.
Kitas, tik šiandien sugalvotas planas, kad būčiau labiau užtikrinta dėl rytojaus ir visų būsimų rytojų, tai 'Pinigai juodai dienai'. Tam, kad neišleisčiau visų uždirbtų pinigų, o juos geriau taupyčiau, gal netyčiomis susitaupysiu solidžią sumą, dedu į dėžutę, kurios spalva, anot kažko, turėtų vilioti pinigus. Na, piniginės spalva kol kas tikrai tik vilioja ir pinigų trūkumu retai kada tenka skųstis. Tad iš esmės tai ir vėl - valios ugdymas.
Šią akimirką neprisimenu ar būsiu dar kokių nors uždavinių sau išsikėlus pastaruoju metu. Tad tikriausiai tik šie du, valią ugdantys užmojai.
Neįsivaizduoju, ar tiems, kas čia skaito yra bent kiek visą tai įdomu (kodėl aš visada šito savęs klausiu, tai neįsivaizduoju, nes juk ne mano čia yra bėdos, čia yra Jūsų, brangieji, laikas, kuris dažniausiai yra 'labai brangus' (tad tikriausiai dėl to ir esate brangieji (vajėtau kiek čia daug skliaustų))). Darbe..ehh. Tikriausiai pusė velnio. Kaip visada galėtų būti ir geriau (šiaip visuomet viskas galėtų būti geriau ir tai suprasdama aš kažkodėl vis dar daug ką keikiu). Išmokau naudotis kasos aparatu. Galima sakyti pilnai ir klaidų dažniausiai nedarau. Tik erzina, kad vieni va kotletai matai yra sveriami, o koks kepsniukas - vienetais skaičiuojamas. Dar yra toks žmonių tipas, kuris mane ganėtinai erzina - kai klausia,kas yra skanu mat. Ką aš žinau. Neišvalgysiu tau visos ragainės maisto, o jeigu ir išvalgyčiau, išragaučiau ir išdegustuočiau, tai vis vien negalėčiau objektyviai patarti, ar tau geriau varškėtį įmest lėkštėn ar kokį balandėlį ir sluoksniuotos silkės salotas (kurių neragavau ir tikiuosi, kad neteks ragauti). Tad - kas yra skanu - tiesiog... durnas klausimas. Atsiprašau už tiesmukumą, bet kitaip išsireikšti negaliu. O šiaip, tai man jau atsibodo visas maistas, grįžus namo net negaliu pažvelgt į kokias bulves, mišraines ar tiesiog duonos riekę. Darbe jau viskas tampa man nebeskanu - nors tie, kas valgo visai nesiskundžia, o tik greičiau pagiria - kolega galvoja, kad jau tiesiog nusibodo man. Tikriausiai taip ir yra. Bet pas mus atsirado tikrų sulčių! Tai yra pats geriausias dalykas - dabar daugiau atsigeriu sulčių, negu kavos. Turime obuolių, greipfrutų, apelsinų sulčių. Mažiausiai skanios man būtų apelsinų, o va obuolių ir greipfrutų - toks grynas ir nuostabus skonis! O kiek vitaminų pagalvojus.
 |
| ČIA VA PADARĖ VEIDO ANALIZĘ :D http://www.anaface.com/ |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą