Laikas keisti save, pradėti nuo savęs.

Sveiki. Taip, gan ilgai nerašiau. Tačiau pagaliau išauginau savyje tokią idėją...
 reikia pagaliau pirmai daryt ką nors. Kiti už mane to nepadarys. Mano kaltė, jei man nesiseka, jei nespėju ko nors padaryti. Aš atsakinga už savo laiką - kaip jį praleidžiu, kam jį paskiriu. Turiu pareigas, turiu jas atlikti. Aš - sistemos dalis. Nebesistengiu ištrūkt.


Taigi mane sistema palaužė. Gyvenimas palaužė. Nuo šiol teks kaltinti save. Įsisupsiu į sistemą ir tapsiu eiliniu varžteliu šioj nuobodžioj kasdienybėj. Na, o kas gi man belieka. Išgyvent juk reikia? Reikia. Nenoriu kurti meno, būti kūrėja, kol jausiu nepriteklių. 
Gyvenu dabar tokiom mintimis:

1. mokausi kaip tik galiu geriau;
2. pereinu į kitą mokyklą;
3. ištveriu iki vasaros;
4. perskaitau bent vieną knygą;
5. išmokstu fotografijos specifikų;
6. mažinu valandų skaičių prie kompiuterio;
7. baigiu praleidinėt pamokas;
8. susireguliuoju miego laiką - bent šešias valandas per parą.

Tai va taip. Vat, noriu išeit iš savo dabartinės mokyklos. Neištversiu ten ilgiau. Žmonės visai nieko, bet dauguma mokytojų ant manęs užsisėdę, vadina pasikėlusia, nors jie patys per pamokas nelabai ką ir dėsto. Pašneka apie tai ką girdėjo ir matė vakar televizoriaus ekrane, autobuse ar troleibuse nugirstus pokalbius atpasakoja ir iškelia savo nuomonę į pirmą vietą. Dar bėda tame, kad aš vis sakydavau, kad va nemoka normaliai dėstyti pamokų ir panašiai. Taip, nesugeba, bet kai tų mokytojų asmeniškai paprašai, kad atskirai nuo visos klasės paaiškintų tą ir tą dalyką, tai jie tai padaro ir išmoko žymiai geriau, negu visą klasę vienu metu. Keista pasidaro man tada. Dauguma iš jų tiktų dirbti korepetitoriais, bet ne mokytojais klasėse, kur mokinių 25-30.
Bandysiu iškalt viską. Visą mokomąją medžiagą. Keli mokytojai mums tiesiog tiesiai šviesiai ir pasakė:
- Jūs tiesiog iškalkit viską ir tiek. Kas čia tokio? Negi jūs manote, kad jums viso šito prireiks gyvenime?
Tai va taip mes esame motyvuojami mokytis. Nuostabu. 
Labai labai labai tikiuosi, kad pavyks pereiti į kitą mokyklą.
Tik nežinau, kaip susikaupt, kai galvoj tik šniokščia jūros bangos, o akyse spigina saulė, o kūną šildo karštis. Vasaros!