Vėl čia aš!

Žinot, pradėjau grūdintis. Karštu, šaltu, karštu, šaltu ir t.t.
Dar kas pasikeitė: geriau mokausi - susikaupiu per pamokas, viską deduosi į galvą ir netgi darau namų darbus! Tik šiandien ne visus atlikau, nes dirbt turėjau.
Mmm.. Pradėjau eiti iš proto dėl coca-colos... Baisu darosi, nes tai nėra gerai.

Praeitame įraše minėjau keletą dalykų, kuriuos bandysiu įvykdyti... Kol kas visai neblogai sekasi:

• nepraleidinėju pamokų;
• mažinu valandų skaičių prie kompiuterio;
• mokausi geriau;
• tveriu vis dar iki vasaros.

Tokius punktus vykdau ir esu gan laiminga. Dėl mokslų, tai niekad dar nebuvau radus didesnės paskatos mokytis negu va šitai: geriau mokausi > pasikeliu visus pažymius > pereinu į kitą mokyklą. Netgi mintys apie ateitį, kokį darbą turėsiu, kur stosiu, manęs taip neskatino mokytis, kaip, kad va ši motyvacija. Pastebėjau, kad visai įdomu mokytis. Rimtas bajeris žinokit.
Po truputį mažėja valandų skaičius praleistas prie kompiuterio. Džiugu.
Nebesimuliuoju. Sunku labai dėl to, nes metai iš metų buvau absoliuti simuliantė. Per mokslo metus būdavo vos kokios 3 ar 4 savaitės, kai išvaikščiodavau pilnai pamokas, nenusimuilindavau ir nelikdavau namie. Bet aš kaip nors. Stengiuosi.
Ir kas be ko, vis gyva mintimis apie vasarą!



O iš labiau asmeniškumų.. Hmm. Nieko naujo. Na kas pas mane galėtų būti naujo širdies reikaluose. Buvo tokia vadinamoji "Skinny love".
Ir deja, bet reikalai nejuda iš vietos. Kuriu ir turiu galvoj kelis planus, kaip išsiaiškint kas ir kaip, bet nesinori skubėti. Plius, dabar kaip mokytis pradėjau, tai nelabai ir liktų laiko draugystėms ir panašiems dalykams - aš net laiko fotografuot nebeturiu.

Ehh. Sunkus tas gyvenimas, kai tau du kart aštuoneri...