Itin vengiu klausimų: Kokią muziką mėgsti? Kokius filmus žiūri? Aš klausau visko. Aš žiūriu visus filmus. Nedėlioju jų į lentynas pagal stilių, žanrą. Tai ne man. Visur sugebu įžvelgti kažką užkabinančio. Suprantu, kada būna gerai atlikta daina, gerai pastatytas filmas.
Muzika. Nuo klasikos iki popso, nuo metalo iki electro, nuo džiazo iki roko. Absoliučiai visko. Neskirstau muzikos nei pagal atlikėjus, nei pagal dainų žodžius. Gali nepatikti kelios dainos, nes jos jau pabodusios ir šimtus kartų atklausytos, turi neigiamas asociacijas. Bet nestatau tabu muzikos stiliams. Būna tokie, kurie apskritai kratosi tam tikro muzikos stiliaus... Bet jie net nežino kiek praranda. Juk vienas stilius turi tiek daug atšakų - substilių. Būna taip: -Oj ne, aš tokio stiliaus nesiklausau ir nenoriu! -O bent kartą normaliai bandei išklausyti ir pajausti tą muziką? -Ne, aš to tipo nenoriu klausyt.. Siauras požiūris ir tiek.
Filmai. Visi alei paskutinio! Myliu filmus. Mano akis, taip sakant gera filmams. Kartais jaučiuosi, lyg galėčiau būti režisierė. Nes va žiūriu kokį nelabai gero pastatymo filmą ir vis matau iš kurio kampo būtų geriau buvę, kiek vaizdo turėtų aprėpti, ką ir kaip tuomet turėtų aktoriai sakyti. Galiu žiūrėt visus filmus. Nes nepamačius teisti juk negalima. Mėgstu žiūrėti dramas, trilerius, veiksmo, dokumentinius, biografinius, animacinius, komedijas, siaubo, fantastinius ir visokius kitokius. Myliu senąjį kiną, bet nieko neturiu prieš šių dienų filmus.
Svarbiausia neturėti kažkokio išankstinio nusistatymo, nes tiesiog nežinai ką prarandi. Sakyti, kad nuobodu, nes kažkas kažkada taip pasakė, yra mažiausiai kvaila. Tiesiog.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą