22 vasario, 2012

'poshinam'

Bahammanmaaaaraa... Man jau stogas baigia nuvažiuot, net neįsivaizduoju, kaip dar sugebu galvot, šnekėt ir panašiai. Man reikia išsikrauti - kokio gero 'tūsovčiko' taip liaudiškai sakant.
Oh, kas naujo? Mm, šiandien šnekėjau viešą kalbą. Labai viešą. Net kinkos drebėjo. Labai nusivyliau savimi. Klasiokė bandė paguosti, kad neparodžiau visko ką galėjau, nes turėjau kalbėti pirmoji. Taip, manau tai prisidėjo prie mano susimovimo. Jooo. Visą kalbą ruošiau, labai nuoširdžiai. Ieškojau informacijos. Mokytoja irgi labai padėjo - jai labai dėkinga esu. Tačiau, visa bėda manyje. Paskutinę akimirką pradedu nežmoniškai nervintis. Nesuprantu kas darosi, vaizdas liejasi, akyse aptemsta. Šįkart net oro pradėjo trūkti. Va tep vat su manim. Net citatų normaliai negalėjau perskaityti. Žinot, kelios savaitės nervinimosi, bemiegių naktų. O kas gavosi - š visiškas. Nusivyliau savimi eilinį kartą.
O ką dabar veikiu? Na, apart to, kad čia rašau, tai geriu labai skanią, chemikalų privarytą karamelinę ,,Dilmah" arbatą. Na, bet skanu. Dar žaidžiu su kažkuom pool'ą. Taip, kartais ir game'rė pabūnu - linksma visai. Tika 8'uką juoda įmušiau - pralaimėjau. Aš pralaimiu 3:7. Mano rank'as krenta, o tai užknisa. Šakės, atrodo, kad pas mane nieko gero nevyksta. Būtent. Dėl to ir važiuoja stogas. Linksma. Liūdna. Pikta. Meilė. Kas man darosi. O. dabar jau rezultatas 4:7, bet jaučiu tuoj 4:8 bus per manoo žioplas klaidas. O va, pasigirsiu, tikriausiai tai geriausias nutikęs dalykas šiandien. Iš vakar rašyto diktanto gavau 9! Yayayayayay. Taip, rezultatas jau 4:8. Smagu, ane...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą