(noriu tiesiog parašyti trumpą laiškelį lapkričiui ir po mėnesio t.y., lapkričio 11d. pažiūrėsiu kiek pavyks pasiekti, įgyvendinti ir panašiai. Tad keliaujam).
Nežinau koks tu būsi. Gal debesis aš vien matysiu. O ir saulę užmatysiu karts nuo karto. O gal bus šalta, labai šalta, kad prabūsiu susirietus į ožio ragą. Kas čia Tave man žino.
Kaip žinai, džiaugiuosi savo katės draugija (apie kurią jau bandau parašyti į čia keletą dienų, bet neprisiruošiu paspausti oranžinio mygtuko PASKELBTI). Ji labai šilta, miela, daug miauksi, o šaltomis naktimis ir šildo. Labai ją myliu. Nors retkarčiais ir per daug maisto reikalauja. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, norėtųsi su kuo nors pradėti labiau bendrauti. Kad ir kaip blogai jausčiausi tarp žmonių (viešajame transporte prisispaudžiu prie lango, kad tik koks nepažįstamas dėdulė ar tetulė nesiliestų su savo alkūne man į šoną), o minioje yra tik viena mintis - I feel so anxious around people. Taigi. Ko nors, net nežinau ko. Gal neilgam, bet bent jau trumpam. Rytoj eisiu dirbti pirmą kartą po visos vasaros. Keista labai. Atpratau nuo darbo ir tikėjausi, kad per mokslo metus neteks dirbti jokio darbo apart mokymosi. Bet yra kitaip. Šeimoj padėtis tikrai nėra pati geriausia. Tikiuosi, kad ryt bus viskas gerai. Tikiuosi, kad ir po mėnesio bus viskas gerai. Kolkas nepraleidau nei vienos pamokos. Dėl to labai didžiuojuosi, nes mano lankymas žymiai pagerėjo palyginus su praėjusiais mokslo metais, kuomet ateidavau kone kas antrą dieną. Pažymiai irgi truputėlį pagerėjo (nepaisant matematikos, iš kurios po šiai dienai turiu 5 ir 4), bet jie pamažu pradėjo kristi. Gal pavyks vėl juos pasikelti - būtų nuostabu!
Noriu po mėnesio būti laimingesnė negu buvau vakar, esu šiandien ar būsiu rytoj.
Noriu po mėnesio būti laimingesnė negu buvau vakar, esu šiandien ar būsiu rytoj.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą