ενατένιση [gr.]

O aš tokia neapsakomai laiminga!

Dėl to turiu atsiprašyti savo didžiųjų siekių pradėti geriau mokytis. Nes apie mokslus nebegebu galvoti.

Kažkur skraidau nuolatos, nebegirdžiu kas man ką sako. Nebereaguoju. Man gera. Aš džiaugiuosi. Gal ir negebu to parodyti, bet tikrai, pagaliau, jaučiu kažką kitko negu monotonijos išdulkintą liūdesį. Pastarasis tikiuosi voliojasi kekšių namuose ar bastosi be batų raudonų žibintų kvartale.

Yra dar viena svari priežastis dėl ko jaučiu įsivyraujant didesnį pozityvą. Man atrodo, kad pagaliau truputį sukūdau. Oh, va tai buvo džiaugsmas! Deja, bet iš artimiausių žmonių sulaukiau ganėtinai kandžių ir iki ašarų privedusių replikų. Buvo tiesiog skaudu, nes man brangūs žmonės smerkė mano laimės supratimą ir priemones tikslui pasiekti. Bet ką galiu pasakyti - aš pati atsakinga už save, tad ir sprendžiu ar noriu šiandien pavalgyti ar gal nepavalgyti ir tuomet, jei nusišypsos sėkmė - pakūdėti po savaitės 'netinkamo' maitinimosi. 

Viena, kol kas esu,
Bet mintyse, žinau,
Kad esi šalia,
Laikai apkabinęs. 

Bijau, kaip visada,
(ech, ir vėl per daug

apie save aš čia)

kad įdėsiu pernelyg

daug vilčių į viską.
Arba, kad aklai pasitikėsiu.
Bet noriu, jaučiu,
Kad galiu pasitikėti,
Ištarti tai, ko nedrįstame dar.
Veiksmai pažaboti 

proto skvarbaus,

bet žvilgsnis imlus,

atviras ir,
Nuplėšiantis visas kaukes.
Keista, nes tai kažkas naujo,
Keista, nes nesusivokiu dabartyje,

Keista, nes viskas taip greita.
Tad gal laikas ir nėra

Viso ko variklis...