27 vasario, 2012

Brangieji, sveiki gyvi!

Taip taip taip! Kas gi šiandien nutiko? Ogi tai - man gera nuotaika. Pagaliau! Aišku, turiu dėkot ne patiems artimiausiems draugams, bet šiaip draugams - šampanui (skonis nerealus, visą bonkę... mmm), konjakui (kaip visada...) ir dar trejoms devynerioms (hm, net nežinau kaip rašyti reikia).  Va, pamažėl ateina tas efektas, kai jau pradeda svaigti galva ir panašiai. Bet taip gera. Pamiršau viską - mokyklą, darbą ir visas kitas negeroves. Eh, tik viską jau išgėriau - nieko nebeliko.

Ech, dėl geografijos.. Vis dar neatsiskaičiau - ryt nulėksiu. Jau maždaug Australiją ir Pietų Ameriką moku. Tad, jei ištraukčiau kurią nors iš tų arba Europą, tai gaučiau visai gerą pažymį. Bet dar lieka Afrika, Šiaurės Amerika bei Azija. Žemynai, kuriuose daugiausiai mokytis reikia.

Ai, nu ką čia apie mokslus. Va, pripiešiau šiandien daug. Per visas pamokas piešiau! Savo katę nupiešiau, kažkokį ledinį vaikinuką. Ką aš čia nusišneku. Kažkokias pievas paistau. Nesakau, kad tai būtų melas ar dar kažkas panašaus, tiesiog atrodo, kad nebeturiu apie ką rašyt. Jeigu pradėčiau filosofuoti - ką mintyse nuolatos ir darau - tai čia būtų be pabaigos ir mano namų darbai nueitų šuniui ant uodegos.

Jo. Ateis antradienis. Vėl liūdna bus, nieko linksmo ar įdomaus. Tik ta pati rutina, tie patys švarkai, žmonės, mokytojai, autobusai, batai. Kelias nesikeičia - išlieka tas pats. Noriu pasikeitimų. Gal tokių, kad vakare su kai kuo kur nors nulėkčiau, kad šiaip atsirastų kas patartų ir padėtų. Tiesiog. Kasdien. Ko nors šviežio ir naujo. Na taip, turėčiau nuo savęs pradėt, bet.. nebeturiu tam jėgų - reikia atramos man. Taip va mano mintys klostosi ir paslapčia snaudžia kiekvieną akimirką.

Rutina jau temdo protą. Naujos lemputės reikia. O keistos kaukės, rodomos artimiausiems žmonėms - nieko nebepadeda. Nebėra nė kur dėtis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą