Prapuolė!

DINGO! ATLYGIS - ŠILUMA! IEŠKOMAS PAVASARIS IR SAULĖ! ATLYGIS - GERA NUOTAIKA! Va. Noriu noriu noriu. Deja tai vienas iš tų retų dalykų, kuris nuo manęs nepriklauso. Kad ir ką bedaryčiau - nepagreitinsiu gamtos. Viskas savo laiku. Bet vis tiek norisi tiek ir saulės, tiek ir šilumos.


Atsibundi ryte ir pro langą veržiasi šiltas vėjelis. Jaučiu mišką. Jo kvapą. Girdžiu garsus - paukščių balsus. Ramybė. Visiška. Metu žvilgsnį ant gretimai esančios sienos. Ant jos raibuliuoja ankstyvieji saulės spinduliai. Pakeliu galvą, pažvelgiu pro langą. Link televizijos bokšto pamažu ir nerangiai, bet labai ryžtingai ritasi saulė. Niekur neskuba. Žino - turi laiko marias laiko. Spinduliai tviska ant ramaus ir tamsaus ežero paviršiaus. Žaižaruoja. Ramu. Gražu. Gera. Ko dar norėt?

Tokie prisiminimai užplūsta prisiminus ankstyvus vasaros rytus. O dar  nuostabu būna stebėt, kaip po truputį pranyksta rūko šydas nuo miškų, pievų, ežero. Ech!