Kadangi niekaip negaliu sutelkt minčių į mokslus... Dabar naktis. Skrandį pildau cukruotu kofeinu. Ir dar mąstau tik apie vieną žmogų - net nežinau ką sau galvoju! Aš tokia neatsakinga, kaip musė skrendanti per greitkelį. Pastarasis yra gyvenimas, o mašina - likimas, pritrėškiantis mane ir paskui su langą braižančiais valytuvais esu nubloškiama ant asfalto ir toliau traiškoma dar ir kitų žmonių likimų.Šią naktį praleisiu be miego su daug puslitrinių puodelių kavos. Kava... Kova... Prieš gamtą ir save!
Bandau mintyse atkurti vaizdą... 3-4 metai atgal... Prieš visus aplinkos pasikeitimus. Išėjimo už komforto zonos. Bet tiesiog nebeprisimenu kokia buvau. O man vis sako: tu taip pasikeitei! Ir kuomet paklausiu kame tas mano atsiradęs kitoniškumas pasireiškia, nelabai kas geba atsakyti.
Brangus Daukša, prašau pasitraukti su savo jau akis badančia "Postile". Jos idėja man įsikabino į šoną, bet kaip pavasarį vėjas plaukus taršo, tai taip mintis, apie mokymasį visą tai mintinai, man širdį į šipulius suspardo.
Nuzulintas nagų lakas. Atrodo šlykščiai.
[[TAI YRA KAŽKAS KITKO 23:13]]
Gal pasakyti... Bet ne. Negaliu. Nebūsiu kaip tie, kurie pernelyg anksti...
[[ŠYPSENOS NUO VEIDO NEGALIU PATRAUKTI 23:18]]
Turiu baigt tą mintį. Tokia kvaila šypsena puošia mano veidą. Išsišiepus kaip idiotė.
Kokia šiluma užplūdo. Tik pirštai lediniai, bet širdis šokinėjanti iš džiaugsmo netikėto!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą