16 spalio, 2012

iš lietuvių dalelė

vienas trumpas tekstas, kurį reikėjo pasiruošti lietuvių kalbos pamokai. 


"Kaip upės vaidmuo padeda sustiprinti gedėjimo įspūdį ir sukurti gedulingo teksto retoriką?"

Žmogus, jo jausmai ir išgyvenimai tiesiogiai atsispindi gamtos reiškiniuose. 

Upė yra personifikuota. Tačiau ji vis vien nesako nereikalingų žodžių. Upė nesustoja, vis teka ir taip išlaiko nenutrūkstamumą. Šiuo atveju netekties liūdesį ir skausmą mena sraunios ir viską niokojančios upės. Jose susikaupia ir yra nešamos mintys, prisiminimai. Tokiu būdu mintys yra išsaugomos, nepaleidžiamos vėjais, o teka kartu su kitomis mintimis. Galiausiai visos žmonių mintys, jausmai ir prisiminimai susimaišo vandens galybėje ir ištirpsta. Taip pat ir skausmas, širdgėla išnyksta pamažu. 

Iš upės nesitikima nei klausimo ar tuo labiau atsakymo. Iš upės norima harmonijos sielai ir mintims, ramybės suteikimo ir išklausymo. 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą