Tikriausiai dabartinė veikla yra bene pirmoji, kuri man patinka šioje mokykloje. Būnant iki 22val. spėji pajausti skleidžiamą savotišką šarmą, tada ateina suvokimas, kad ten šimtakeriopai geriau, negu būti namie.
Ir su liūdnu juoku reikia atsakyti į klausimą - o kas tau iš to? Ar tau bus koks atlyginimas už tai?
O tas liūdesys kyla iš paties klausimo siauražiūros, priežiūros vien savo vienkiemio.. Ramiai atsakau į pateiktus klausimus - Tai - garbės reikalas.
Jeigu nesiskundžiu dėl aiškaus miego trūkumo, tai vis vien turiu dėl ko nors išreikšti nepasitenkinimą. O gal apsieisiu... Kam čia skleisti savo purkštavimus, geriau pozityvo užmest.
Buvau Jurašo ,,Baltos drobulės" pastatyme. Tokio renginio tinkamam įvertinimui, kritiškam aš dar nesu atitinkamai pasiruošusi. Tačiau pasakysiu, kad labai patiko. Galbūt labiausiai išryškėjo man Antano Garšvos ir jo motinos paveikslai. Ir žinot, geriau nebandyti iškoti panašumų tarp kūrybos ir realybės. Tai būtų kone metafizinio ir fizinio pasaulio sumaišymas.
Dar labai geras asmuo, paskolino savo juostinį fotoaparatą. Gal galiausiai pagausiu (jeigu tik išeis) kokių nors įdomesnių, gyvesnių - alsuojančių išgyvenimais, nuotraukų. Deja dar nepradėjau viso fotografavimo proceso - neištaikiau akimrkos nukulniuot ir nusipirkti juostelę fotoaparatui. Ryt bandau planuoti, kad jau pagaliau viskas vyktų truputėlį ramiau.
Realiai dar galėčiau rašyti, bet šiąnakt pirma naktis, kai turiu šansą ilgiau pamiegoti - tad tai ir ketinu padaryti - Laimės, draugai.
-tile.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą