07 kovo, 2012

atsakymas Anonimui

http://www.youtube.com/watch?v=GrlyXFegRbA


realiai ne tiek apie suicide šneku ir galvoju. Na taip, galvoju, bet čia jau paskutinis žingsnis būtų. Šiuo metu, man tiesiog svarbu gaut iš mamos bent šiek tiek palaikymo. To nė kiek nėra. Ji - man artimiausias žmogus, tikiuos iš jos supratimo. Negaunu to elementariausio supratimo, patarimo. Sako - galvokis pati. Na ir ką daryt, tai ir galvojuosi pati sau. O paskui barasi ji. Taip. Va taip. Va va va. Plius, labai man neigiamas emocijas kelia tie visi video ar šiaip panašūs dalykai daromi prieš savižudybę. Savižudybė. Daugelis paviršutiniškai mąstančių galvoja, kad tai pati lengviausia išeitis, kad tai pasirenka žmonės, kuriems tiesiog nepasiseka ar panašiai. NE! Tai dažniausiai tęsiasi ilgai. Visos tos mintys, apmąstymai. Tai nėra lengvas sprendimas, jeigu žmogus, kuris moka galvot ne vien apie save, bet taipogi yra ir empatiškas (jei nežinai ką tai reiškia, tiesiog pagooglink)jis supranta, kad jei įvykdys, padarys tai, tai tuomet ir artimieji (dažniausiu atveju) jau nuoskaudą tikriausiai visą likusį jiems gyvenimą, klausimą, kirbantį viduje kodėl? Ką AŠ blogo padariau? Kas BUVO blogai? Tiesiog taip yra. Negaliu sakyti, kad visais atvejais viskas yra vienodai. Vieniems vienaip, kitiems - kitaip. Tiek.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą