Pagaliau vakaras. Žibintų šviesas gaubia rūkas. Plaukia lengvai virš ežero. Žvaigždės - nė vienos. Debesų frontas tankiai susispaudęs slepia dangaus kūnų skleidžiamas šviesas.
Priešais esančiame name knibžda gyvenimas. Šviečia spalvoti kvadratai - vaizdai į svetimus gyvenimus. Bet ne šiaip kokius, o į spalvotus. Va oranžinis, o gretimais alyvinis svaigina. Prabėgi akimis ir staiga žvilgsnį suvilioja pasilikti energijos pilna raudona. Gražūs tapetai. Nuo jų gi viskas ir priklauso. Energija ar ramybė kambaryje tvyros, o gal tiesiog kreminių tapetų prisigėrusių levandų aromato bus jauku, šilta. Gal.
Greit pravedu akimis po savo mažą, nesiekiančią 10 kvadratinių metrų ploto asmeninę erdvę. Tamsu. Baltos linijos. Bet iš esmės - juoda, niūru. Juodi, viską sugeriantys tapetai prideda savotiško šarmo, bet tuo pačiu ir atima. Šviesą. Jos čia nebeliko, jau net baigiu pamiršti kaip ana atrodo. Šlykščias žalsvos spalvos ir nusitrynusias medines grindis slepia jau sutrypta ir nagų lakų dėmėmis nusėta kiliminė danga. Norėjau kitokios, bet, juk piniginė, deja, bet ribas turi. Elegantiškais raštais pripaišyta, stovi tvirtai, dvispalvė (juoda-balta kas be ko) dvimetrinė spinta. Atrodo galingai, bet neleiskime išorei kalbėti apie vidų. Garderobo - stygius. Sukrauti seni madų žurnalai su negyvais manekenų veidais, stiklinėmis akimis. Tarp senu mėlynu rašalu nutaškytų lubų ir aptrupėjusių plyšių plyti voratinkliai. Man jie patinka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą