Kad aš Jus pražudysiu vos tik užsimerksit?
O Mielasis! Ar tu nutuoki,
Kaip trokšta siela mana skausmo tavojo?!
Drauge, o Tu man būk šalia.
Klausykis mano priešo aimanų;
Jokiam šaltyje nesustings kaltės jo laikas,
Anei atsiprašymas tas nuoširdžiu pataps.
Nuskabyti tau nagus, aš trokštu,
Kaip rožės geliančius spyglius,
Nuplėšti pražilusią kupetą nuo tavo galvos,
Kaip subražytus josios lapus,
O kotą nurėžti, nes paprasčiausiai per ilgas.
Kad tik įsivaizduotum, kiek...
Kiek naktų praverktų, nemiegotų manų,
Dėl tavosios kalės, sąžinės nebuvimo!
Kaip kunkuliuoja nevaldomas noras manyj,
Išvirti sriubą iš tavo mėsgalių besielių ir
Sušerti kiaulėms - tavo gyvenimo deivėms.
A.R.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą