Kai tau atsuka nugarą,
Neatsuk savosios,
Nes žmogaus veiksmai,
Kaip pavasario vėjai,
Yra nenuspėjami.
Jei meldiesi Dievui,
Nesikreipk į giminę,
Nes nežinai kam
Atstovauja šis stabas,
Mirčiai tavai ar gyvybei gležnai.
Nepaisyk savo priešų kalbų,
O iškelk jų kepenis į dausas,
Nes tik jose tyros mintys
Ar veiksmai nuoširdūs,
Nesurūdys bei išliks tikri.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą