02 lapkričio, 2012

Tarp dviejų tiesų

Kai tau atsuka nugarą,
Neatsuk savosios,
Nes žmogaus veiksmai,
Kaip pavasario vėjai,
Yra nenuspėjami.

Jei meldiesi Dievui,
Nesikreipk į giminę,
Nes nežinai kam
Atstovauja šis stabas,
Mirčiai tavai ar gyvybei gležnai.

Nepaisyk savo priešų kalbų,
O iškelk jų kepenis į dausas,
Nes tik jose tyros mintys
Ar veiksmai nuoširdūs,
Nesurūdys bei išliks tikri.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą